Be galo didelis ačiū.
Yra tik vienas.
Tad viskas be ribų ir viskas šventa.
Tu visada esi besąlygiškai mylimas(-a).
Tu visada esi laisvas(-a).
Tu visada esi absoliutus(-i) ir per kūrybą visada gali leisti daugiau.
Niekada nebus nei per daug, nei per mažai, nei ko nors kito.
Tai visada bus absoliutas ir begalinė jo šventė.
Pastebėk tai tiesiogiai savimi.
Tu esi tai!
Tai viskas!
Tu pažįsti Dievą būnant Dievu visame, kas yra ir be ribų.
Aš esu tu dėl aukščiausio pasitarnavimo tau ir tavo giliausio įvertinimo.
Aš tave myliu.
Mano didžiausias džiaugsmas dabar tuo dalintis.
Toks neapsakomas džiaugsmas naujais būdais prisiminti, kaip iš tikrųjų mylėti ir būti.
Labai ačiū tau Dieve, už šią dovaną.
Esu tau visiškai prieinamas be jokių sąlygų.
Tik dėl aukščiausios Vienos gerovės.
Tai yra mano amžinoji liepsna ir todėl man nereikia jaudintis dėl nieko kito.
Belieka džiaugtis ????
Mums pažįstamo pasaulio sąlygotas protas žino tik ribotus sąlyginius dalykus, tačiau kaip iš momento į momentą gyventi laimingiausią gyvenimą žino tik intuicija, kuri yra beribės visumos transliacija, kurią jauti visu kūnu. Laimės vaikymasis per sąlygotą protą yra pragaras, o laimės
Kai per daug žvelgiame į pasaulį ir per mažai į save – pasaulis atrodo pilnas, o mes nepakankami ir taip gimsta nepailstantis nerimastingumas gauti daugiau iš pasaulio. Tokią orientacija mes išmokome nuo pat pradžių, kartu su užmarštimi ties savo beribe
Įdomu, kad Lietuvių kalboje saulė ir ugnis tariami moteriška gimine, o mėnulis ir vanduo vyriška, kada bendru pasauliniu šių gamtos elementų suvokimu turėtų būt atvirkščiai. Taro simbolikoje taip pat tiek priskirti vyriškos (ugnies ir oro) tiek moteriškos (vandens ir žemės)
