Labas tyrume, sulipdžiau kelis trumpus savo tekstukus iš srauto:
Tikrame budrume slypi visas gėris, kurio siekiame. Tačiau mums įprasta būdravimo būsena dažniausiai neatspindi tikro budrumo arba kitaip sakant – pabudusios sąmonės. Kada mes nuolat galvojame apie tai kas „buvo”, „bus” ir „yra” tai tolygu aplaidžiam sapnavimui.
Tikras budrumas tai dėmesingumas esamajame momente. Ir kad maždaug nutuokti kas yra esamasis momentas – paimkime patį mažiausią vadinamo laiko vienetą, tarytum tarpą pro kurį nepralenda net plaukas ir net mintis jame netelpa. Ar šiame momente gali būti problemų? Ne, nes problemos iliuzijai reikia minčių bei reakcijų sekos.
Tačiau šiame mažiausiame esamojo momento „tarpe” egzistuoja visa begalybė, laisvė, laimė, aiškumas, grožis, meilė, išmintis ir visas kitas gerbūvis. Tad įpratimas būti tikrame budrume ties esamuoju momentu yra staigus bei patikimas būdas išsklaidyti visas nereikalingas iliuzijas ir patirti gyvenimą jo natūralioje harmonijoje.
Tikra ramybė nėra sąlygojama, ji gali būti atrasta kiekvieno patyrimo šaknyje. Ši ramybė yra išminties motina. Tereik įprasti būti jos atpažinime. Tuomet sąlygoto proto reakcijos yra vis efektyviau neutralizuojamos ir į priekį išeina sąmoningas atsakas iš švarios pajautos.
Beribis intensyvumas ir beribė ramybė yra vienas ir tas pats. Tai yra natūralus pabudusios ir viską apimančios nuovokos būvis, tačiau tai yra taip artima, jog šios intensyvios ramybės mes dažniausiai net nejaučiame. Kad tai pajausti – mums reikia labai gerai atkreipti dėmesį į esamąjį momentą.
Linijinis laikas yra viena iš nuostabiausiu iliuzijų, kurioje galima lengvai pamiršti, jog tai iliuzija ir patikėti, jog mes esame ribotos esybės joje, o tai reiškia varginantį užsipildymo siekį per nesibaigiantį laiko bei sąlygų koridorių, o tai atitinka gerai žinoma Budos
Atvira ir nuoširdi komunikacija mūsų santykiniame pasaulyje yra labai aktuali, kad aiškiai pažinotume vieni kitus, vieni kitų kelius ir tuomet tarpusavio santykį, kuris esamu metu geriausiai pasitarnauja visiems. Ir jei mūsų skirtingi keliai bei požiūriai susikerta pakeliui – tame neturi
Beribę įvairovę jungia viena savastis ir kiekvienas žmogus su savo savita sąmonės būsena pasitarnauja kaip atitinkamas atspindys kiekvienam kitam, kuris savotiškai rezonuoja su panašia būsena. Tačiau kai žmogus pabunda į save kaip beformę bei visuotinę savastį ir lieka šioje savivokoje
