Tikras Budrumas ir Tikra Ramybė

Labas tyrume, sulipdžiau kelis trumpus savo tekstukus iš srauto:

Tikrame budrume slypi visas gėris, kurio siekiame. Tačiau mums įprasta būdravimo būsena dažniausiai neatspindi tikro budrumo arba kitaip sakant – pabudusios sąmonės. Kada mes nuolat galvojame apie tai kas „buvo”, „bus” ir „yra” tai tolygu aplaidžiam sapnavimui.

Tikras budrumas tai dėmesingumas esamajame momente. Ir kad maždaug nutuokti kas yra esamasis momentas – paimkime patį mažiausią vadinamo laiko vienetą, tarytum tarpą pro kurį nepralenda net plaukas ir net mintis jame netelpa. Ar šiame momente gali būti problemų? Ne, nes problemos iliuzijai reikia minčių bei reakcijų sekos.

Tačiau šiame mažiausiame esamojo momento „tarpe” egzistuoja visa begalybė, laisvė, laimė, aiškumas, grožis, meilė, išmintis ir visas kitas gerbūvis. Tad įpratimas būti tikrame budrume ties esamuoju momentu yra staigus bei patikimas būdas išsklaidyti visas nereikalingas iliuzijas ir patirti gyvenimą jo natūralioje harmonijoje.

Tikra ramybė nėra sąlygojama, ji gali būti atrasta kiekvieno patyrimo šaknyje. Ši ramybė yra išminties motina. Tereik įprasti būti jos atpažinime. Tuomet sąlygoto proto reakcijos yra vis efektyviau neutralizuojamos ir į priekį išeina sąmoningas atsakas iš švarios pajautos.

Beribis intensyvumas ir beribė ramybė yra vienas ir tas pats. Tai yra natūralus pabudusios ir viską apimančios nuovokos būvis, tačiau tai yra taip artima, jog šios intensyvios ramybės mes dažniausiai net nejaučiame. Kad tai pajausti – mums reikia labai gerai atkreipti dėmesį į esamąjį momentą.