Kliedesio pagrindas yra santykinį laikyti absoliučiu. Pavyzdžiu: „mūsų grupė yra pati geriausia/tyriausia, o kitos grupės yra tokios ir anokios“ arba „aš esu nepakankamai geras”. Atžvilgyje ko? Juk kas iš vienos pusės jaučiasi vienaip – iš kitos pusės gali jaustis visiškai kitaip; kas tau veikia vieną dieną, gali nebeveikti kitą dieną. Bet jei užsidarome nuo natūralaus gyvenimo lankstumo ir vis bandome pateisinti tas pačias nuostatas – tuomet esame kliedesio burte ir iš esmės kovojame prieš natūralią gyvenimo visumą.
Išties nėra žodžių tiesai. Nėra ir neteisingų žodžių. Tačiau patys žodžiai bus apgaulė jei nepasigilinsim kas ir kam juos sako. Galima sakyti, jog tyla yra tyriausias tiesos veidrodis, tačiau jei tai asmens tyla, tai ji atspindės tik tai ribotą asmenį.
Labas, nesenai perskaičiau ankstyvo 14-tojo amžiaus prancūzų Krikščionių mistikės Marguerite Porete knygą „Paprastų Sielų Veidrodis“, kuri iš prancūzų išverta į senovinę anglų kalbą. Tad man buvo didelis iššūkis įsijausti į tokį tolimą bei unikalų kūrinį, tačiau įsijautimas turbūt būtų raktinis
Sveikas atvykęs į dar vieną iškoduojantį kanalą – keliauk, praeik, būk atviras, bet dėmesingas ir pasiimk savo – tuomet efektas tikrai turėtų pasijausti jau tuo pačiu paros metu. Dėmesys!: sakralinė geometrija – fundamentalus kūrinijos šablonas:
