Susiliejimas su gyvenimo virsmu,
Mylinčios sąmonės erdvė viskam,
Šviesa susitinkanti su savimi,
Šokanti pasaulio įvairovėje,
Švenčianti absoliutų vienį,
Ir tai vientisa savasties kontempliacija/meditacija,
Nusėsk širdyje,
Nusėsk tyloje,
Jausk tuštumą,
Pamišk viską,
Pamiršk save,
Ir visuotinė savastis išryškės,
Išryškės ir jos autentiškiausia išraiška,
Nesupančiota teisimo,
Net teisimui pasireiškus,
Viskas padeda įsišaknyti,
Besąlyginės meilės natūroje,
Kuri laiminą laisvąją valią,
Teesie tavoji valia,
Aš būsiu harmonijoje su ja,
Kaip aš tai žinau?
Per lygiavertiškumo širdį,
Kuri visad išvien su gamta,
Ir per pradinuko protą,
Kuris visad išvien su gyva išmintimi.
Sveiki gyvi laimingi 🙂 Dalinuosi savo kasdiene praktika su kuria save mokinu sąmoningai gyventi dharmoje – balanse, harmonijoj, kaip vienas beribis kūrėjas, kuris iš tiesų mes visi ir esam. Be abėjo jau dalinausi tokio pobūdžio praktika bei paaiškinimais ir anksčiau, tačiau
Neverta, kad Dievas padarytų visa, kas geriausia tam, kuris stokoja drąsos atsiduoti Dieviškos Meilės paprastumui bei tobulumui, nes kaip kitaip paklydusi siela sugrįš prie tyrumo? * Kada gyvename užmaršties sapne, kad esame sąlygotos tapatybės – esame nuolatiniame kare tarp ydų
Besąlyginė meilė yra tyras esaties būvis, kuris yra lygus visko pripažinimui, leidimui ir atjautimui. Kartais mes tai maišome su sąlygota žmogiška meile, kada manome, jog besąlyginė meilė tai totalus įsipareigojimas tam tikrai sąlygai, kaip tam tikras santykis ar tam tikras
