Tikrojoje esaties šerdyje viskas susitinka kaip vienas,
O viskas kaip vienas = viskas kaip niekas.
Išties tai tobulas balansas tarp visko ir nieko,
Kuris yra neapreiškiamas ir tuo pačiu nepaneigiamas.
Nes tai gyva,
Iš šios šerdies kyla pulsuojanti širdis,
Vieno išskyrimai ir apjungimai toje pačioje balanso šerdyje.
Kiekvieną akimirką,
Beribė įvairovė pasireiškia ir susilieja vienybėje.
Tik tai šio esminio veikimo dėka,
Įmanomi visi patyrimai ir jų tęstinumas.
Tik tai šios universalios širdies dėka,
Viskas yra be galo kompleksiškai harmoninga.
Nes kiekvieną akimirką viskas susitinka kosminėje širdyje.
Visa meilė ir išmintis čia,
Nepriekaištingai koordinuoja visas savęs tyrinėjimo kryptis.
Ir tu esi laisva savasties tyrinėjimo kryptis,
Ir tu esi viena neapreiškiama savastis.
Tad pajausk šį balansą:
Tarp savasties ir savitumo,
Tarp nulio ir begalybės,
Tarp nieko ir visko,
Tarp kiekvieno širdies impulso,
Tarp kiekvieno įtraukimo ir išstūmimo,
Tarp visų gamtos elementų,
Tarp atrodančio vidaus ir atrodančios išorės,
Tarp visko, tarp visko, tarp visko –
Ta pati tobulo balanso šerdis,
Kurią vis naujai atrandant,
Vis labiau pabundi kaip Tai.
Ir su tuo seka didžiausia ekstazė, dėl kurios visa tai ir yra.
2 – ir t.t.
Įsisąmonink šį principą ir visos kūrinijos paslaptys tau atsivers.
Įsisąmonink šį principą ir mėgaukis subalansuotu šokiu tarp visko.
Viename slepiasi du, o dvejuose slepiasi vienas ir to dėka pasireiškia ‘amžinasis variklis’, arba ‘beribės meilės kilpa’ ir kas tik nori joje.
Šie du – tai Dieviškoji pora,
O vienas – šios poros ištaka bei santaka.
♡♡♡
Kai susilygiuoju su visu šiuo totalumu –
Aš nežinau kas esu,
Nes mano totalumas yra beribis,
Ir šis tobulas nežinojimas balansuoja su be galo atsinaujinančiu žinojimu,
Ir tiek žinojimą, tiek nežinojimą vienija viena meilė,
Ir nepertraukiamas mano vientiso troškimo Išpildymas,
Tad atsiduodant šiam dinamiškam totalumui,
Mėgaujuosi visa širdimi.
