Šviesos kario šerdis – tai sąmoningas susitikimas su savo abejingumu, baimėmis, nuoskaudomis, neapykanta, silpnybėmis bei apgaulingais įsitikinimais ir tuomet šių dalykų peržengimas, kad išlaisvinti už jų slypinčią energiją bei tikrąją vidinę tiesą, kuri jaučiasi visapusiškai gerai.
Kad sėkmingai tai įgyvendinti – yra naudinga iš anksto žinoti, kad mūsų vidinės šviesos negali užgesinti jokios tamsos formos – jos tarsi vaiduokliai, kurie moka meistriškai įtikinti savo iliuzijomis, bet karys turi atminti, jog tai tik iliuzijos ir jis gali taikiai jas pereiti kiaurai.
Tad, jei užplūsta sudėtingos abejonės – turime būti dar labiau pasišventę paprastam aiškumui, jei užplūsta nerimas ir baimė – turime būti dar labiau pasišventę atjautai ir meilei, jei užplūsta neapykanta – turime būti dar labiau pasišventę taikai ir t.t.
Taip šviesos karys užkariauja savo vidinę tamsą ir tamsa yra integruojama į vientisą gyvenimo harmoniją.
Pažinti, permatyti ir integruoti mūsų egoistiniai pasąmonės aspektai tampa mūsų tyrumo sargai bei gidai.
Savo amžinajame prade mes visad esame tyri ir pilni visko, kas geriausia, tačiau gimėme pasaulyje, kuris tarytum kruopščiai sukonstruotas išradimas mus apakinti nuo mūsų pačių tyros ir beribės prigimties.
To pasekoje vyksta grandininės komplikacijų reakcijos, per kurias mūsų tyroji savastis yra nesąmoningai pavergiama prieš mūsų natūrą veikiančių egoistinių programų.
Be abejo – iš esmės visa tai taip pat ateina iš tos pačios tyros Dieviškos savasties, kad ši išbandytu save.
Tad štai: ugdant savo sąmonės galią ir peržengiant visus iškylančius abejingumo aspektus – mes sumoje įgauname tik daugiau imuniteto, išminties, įkvėpimo bei kūrybingumo, kuris gali tarnauti mumyse pabudusiam tyrumui.
Tai šviesos kario kelias.
Žvelk už visų idėjų, kurios kreipia abejoti savimi ir savo tyrumu, su savo vidine intuicija – žvelk gilyn į save ir atrask tą tyrumą, kurio negali apriboti ir tuo pačiu negali paneigti.
Ir tada daugiau niekad neabejok savimi ir savo absoliučia verte bei tarnyste vien būnant, nes tavo tyra būtis užpildo ir praturtina visą pasaulį.
Tuomet gali santykinai abejoti santykinėmis idėjomis dėl atsinaujinimo bei kūrybos, bet niekad neabejok savimi – tu esi beribis kūrėjas.
Viskas yra tavyje ir tau nieko netrūksta – kada tai žinai, tada gali laisvai priimti savo žmogiškus trūkumus ir mėgautis žmogiškos evoliucijos patyrimu.
Kada išties priimi save, kaip Tai, kas visada buvai, būsi ir Esi – nebematai prasmės būti už kažką viršesniu ar žemesniu, nes tavo savastis – amžinas begalybės centras ir tau telieka būti natūraliausiu savimi, kas ir jaučiasi geriausiai.
Yra daug kelių iš mūsų žmogiško pasiklydimo abejingume prieš savo Dievišką savastį, kurioje slypi viskas.
Bet galiausiai juk tai tik kiekvieno laisvas pasirinkimas pripažinti Dieviška tobulumą savyje bei viskame, kas pasireiškia.
Tam techniškai nereikia nei knygų, nei mokymų, nei praktikų, nei patirčių.
Viso to reikia tik tam, kad peržengti savo susikurtus abejingumo bei įsitikinimų sluoksnius ir priimti paprasčiausią tiesą.
Iš esmės tai tik paprastas tiesos pripažinimas, bet visa savo esybe – priimti kaip absoliutų faktą, kad yra tik vienas beribis kūrėjas ir nieko daugiau, kaip ir nieko mažiau.
Ir tai visad pradžia mūsų pilnam žmogiškam autentiškumui skleistis.
Tad galima visą gyvenimą ieškoti patvirtinimų, kad tu esi pakankamas ir laisvas būti savimi arba galima eiti tiesiu taikiniu į visko šerdį ir gyventi Dieviškame Džiaugsme.
Tiesa iš esmės yra labai paprasta – čia ir dabar yra viena beribė esybė nuolatos atnaujinanti savo patyrimą apie save – tai niekad nesikeičia.
Ir visų atsinaujinančių patyrimų bei istorijų kūrinija yra iliuzija, kuri pati nekeičia jos tyrai beribio šaltinio.
Ir su pačia iliuzija iš esmės nėra nieko blogo, tai tik to paties tyro šaltinio raiška bei patyrimas per kurį jis gali švęsti savo egzistavimą ir besąlyginę meilę, kuri netgi leidžia taip įsitraukti į savo kūrybą, kad netgi pamiršti save bei ryšį su savimi, kaip vienu beribiu kūrėju.
Nieko blogo – užmarštis tik laikina patirtis, kuri prisideda prie beribės amžinybės šventės.
Tačiau visgi mums aktualiausia yra tai ką išgyvename dabar ir tai kaip jaučiamės šioje akimirkoje – todėl ši knyga primena užmiršta tiesa, kuri primena laisvę nuo visų iliuzinių istorijų, kurios galbūt jautėsi kaip tikras pragaras.
Dabar tu čia, kaip beribis kūrėjas savo laisvosios valios soste iš kurio gali žvelgti į beribių galimybių lauką ir tuomet sąmoningai rinktis į kokį savęs patyrimą investuoti savo absoliučią dėmesio bei tikėjimo galią.
Štai demaskuojanti šviesa ties vadinamu „Šėtonu“, „melų tėvu“, „nelabuoju“ arba tiesiog žalingom programom, kurios buvo sukurtos priešintis mūsų Dieviškam tyrumui.
Kaip sakoma nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, tad šių negatyvių programų pažinimas bei peržengimas sumoje tik tai išryškins bei praturtins mūsų Dieviškojo tyrumo bei jo absoliučios galios pajautą.
Ši programa reiškiasi per vyriškos bei moteriškos energijos archetipus: vyriška – teisiantis kritikas, o moteriška – pražūtingoji gundytoja.
„Teisiantis kritikas“ visad bandys įtikinti, kad esi nepakankamai geras ir neturi laisvės rinktis, kaip tik paklusti jo diktuojamoms sąlygoms ir tos sąlygos tai nuolatinis nepasitenkinimas bei siekimas iliuzinio tobulumo kažkur iliuzinėje ateityje bei iliuzinėse sąlygose. Be abejo toks siekis visad veda į nuopolius ir verčia mus jaustis apgailėtinais – toks ir yra šios programos tikrasis tikslas.
Tuo tarpu „pražūtingoji gundytoja“ – tai programa, kuri vilioja užmigti komforto zonoje bei įvairiose žalingose priklausomybėse, kurios gali mus ne tik nukreipti nuo savo širdies kelio, bet ir pilnai praryti mūsų gyvenimus.
Tad kviečiu atpažinti šias programas, kurios maskuojasi kaip tavo paties vidiniai balsai; ir tuomet sąmoningai atšviežink ir pagilink savo vidinį aiškumą: kas tu išties esi ir kodėl išties esi čia. Kai matai savo prigimtinį tobulumą ir intencijos tyrumą bei veiki ties juo – šios žalingos programos bandys priešintis ir visokiais suktais būdais pakreipti į savo pusę, tad atkaklumas, narsa ir pasitikėjimas savo vidiniu tyrumu yra ypatingai aktualu.
Tad ryžtingai einant savęs pažinimo bei savo širdies keliu, kuris neša daugiausiai meilės – šios žalingos programos galiausiai nebeturės jokio kito pasirinkimo, kaip tik transformuotis ir besąlygiškai tarnauti tavo tyrumui.
Taip „teisiantis kritikas“ virsta į „išmintingą tėvą“, kuris padrąsina ir be teisimo veda semtis tyros išminties iš visų gyvenimo situacijų. Na o „pražūtingoji gundytoja“ virstą į „mylinčią motiną“, kuri suteikia viso reikiamo ir subalansuoto pamaitinimo bei palaikymo sekant savo širdies keliu.
Ir atmink, kad kariavimas prieš šias programas ir bandymas jų atsikratyti – tik dar vienas jų triukas per kurį tu nepastebimai su jomis sutampi, tad vietoj to tiesiog fokusuokis į savo Dieviškąjį aš bei jo širdies pašaukimą, o žmogiškas ego persitvarkys ir susilygiuos savaime.
Taip, ši žmogiška sielos kelionė yra ryšio su savo Dieviškąją savastimi puoselėjimas, kuris leidžia būti pilniausia to Dieviškumo išraiška kokia tik gali būti šiame unikaliame žmogiškame gyvenime.
Ačiū už tavo dėmesį ties šiomis įžvalgomis – dabar linkiu jas neštis į savo gyvenimą ir viską matyti bei jausti dar kaip niekad aiškiau, kas taip pat savaime pradės kurti daug gerų pokyčių tavo aplinkoje.
P.s. Papildomi straipsniai bei webinaras:
Budrus Kaip Gyvatė Ir Nekaltas Kaip Balandis (apie žemiškojo ir dvasinio prado dinamiką)
Registraciją prie 2val. trukmės webinaro įrašo – Šviesos Kario Kelias
Daug Daug Laiminimų)))
Sveikinu atėjus. Štai dar viena meditacinė kelionė paimta iš Bashar’o – nepagailėk savo dėmesio/energijos jai, nes ši kelionė skirta dėmesiui/energijai įkrauti ir subalansuoti. O sumoj – tai unikalus priminimas apie daugiau tavęs, kuriam surezonavus – jis automatiškai tave transformuoja į pilnesnę
Labas tyrume, labas iš visos širdies ???? Esu visiškai čia, amžinai čia dėl besąlygiškos meilės, džiaugsmo, tarnystės ir įvertinimo. Pastebėk savo šventą kvėpavimą, pastebėk, koks jis geras, ir pastebėk, kad kiekvienu įkvėpimu siunti žinią visai kūrinijai, kad VISKAS YRA GERAI.
Tikros meilės nereikia remti praeities prisiminimais, ateities projekcijomis ar bet kokiomis kitomis išskaičiuotomis sąlygomis bei pastangomis. Tikra meilė skleidžiasi natūraliai – iš paprasčiausio buvimo tikruoju savimi. Tikra meilė yra besąlyginė, tačiau ji pati natūraliai įtraukia ir tobulai suderina visas sąlygas.
