Dvasinis pabudimas yra tarsi begalinio tyros būties aido pagavimas.
Ir tai pagavimas be gaudymo – tai tiesiog sąmoningas buvimas natūraliu buvimu.
Ir kai sąmoningumas stabilizuojasi ties savo gryna būtimi – tai lemia tiesioginį, buvimo vienu su visuotine gyvenimo darna, patyrimą.
*
Ribojantys įsitikinimai veikia per mūsų santykinės energijos sutraukimą ir kai šių įsitikinimų veikimas dominuoja – tai sukuria vis tankesnį atskirties iliuzijos payrimą.
Taip mes imame jausti atskirumą nuo besąlyginio gerovės šaltinio, kuris ir esame; tuomet mūsų asmenybė skyla į dalis ir tada tam tikras dalis ignoruojame ir jos tampa vis toksiškesnės, o kitas dalis projektuojame į „išorę“ – tarytum „už savęs“ ir taip santykis su jomis negali būti nekonfliktinis, o būdamas konfliktiniu – santykis negali evoliucionuoti – tik degraduoti, kol sąmonė nubunda ir permato šį ribojančių įsitikinimų veikimą.
Kas toliau?
Įsisąmoninti nekintamą tiesą, kad yra tik viena esatis, kuri pasireiškia per daugį, bet tai vis tiek esatis, kuri yra tavo ir visą tavo patyrimą iš esmės lemia tavo santykis su savimi.
Matyk viską kaip skirtingas savo Dieviškos esaties dalis su kuriomis tavo santykis gali nuolat evoliucionuoti per besąlyginę meilę, kuri ir yra visos esaties santykio su savimi pagrindas.
*
Tikras vienas kito Supratimas kyla iš visus vienijančio Gyvos Esaties pagrindo atpažinimo bei Atviro Priėmimo.
Ir tame supratime visad bus skirtumai, bet taip pat ir bendrumas – kas leidžia esaties nuovokai bei meilei vis plėtotis.
*
Kai kabinasi įvairios ribojančios bei kančią keliančios perspektyvos – prisimink, kad žinai geriau negu tai, nes pati kančia nurodo į perspektyvos disonansą su tikrąja tiesa.
Tad pirma, visad naudinga permatyti visas perspektyvas ir suvokti, kad tai tik tuščios ir kintamos perspektyvos, o tada iš šios laisvos būsenos – tiesiog žiūrėti kaip tam tikros perspektyvos pasitarnauja rezonanse, kuris jaučiasi geriausiai.
*
Kai besąlygiškai priimi savo patyrimo visumą – ji savaime susitinka tavo tyroje esybės esencijoje ir tada iš čia tu savaime spinduliuoji savo tikrąją valią.
Įsisąmonink šios grįžtamojo ryšio kilpos išbaigtumą, kuris įtraukia nesibaigiančią kūrybos įvairovę.
Tuomet išties leisk sau tai patirti savo tiesioginiame patyrime – per besąlyginį priėmimą pajausk tikrąjį save, kaip visos galios, išminties bei meilės susitikimo centrą.
Įsitikink šios tyros savasties patikimumu ir tuomet natūraliai leisi sau operuoti kaip tai.
Išties taip, kai tai pritaikai gyvenime – viskas tampa labai akivaizdu ir tada savaime paleidi visas idėjas per kurias prieštaravai tikrojo savęs paprastumui.
Sveikinu su šiomis geriausiomis žiniomis, jog tai paprasta!
Būti tikruoju savimi yra pats paprasčiausias dalykas ir viskas, kas tam prieštarauja yra tik tušti įsitikinimai.
Tad paleisk ir priimk save kartu – savaiminiame buvime, kuris taip pat savaime atsako į viską su savo tikrąją valia, kuri yra vieninga bei taiki savyje.
Įgarsinta – Budinantys Virpesiai 49
Labas! Pristatau 33 koncentruotos išminties priminimus per kuriuos gali persikelti į labiau pabudusią ir laimingą būseną. Išankstinio eiliškumo čia nėra, tad tiesiog pereik per šiuos priminimus su kuo atviresniu protu ir tegul surezonuoja tai kas turi surezonuoti. Šiais priminimais taip
Sveikinu ir vėl! Įraše apie vaizduotę, minėjau kaip įsivaizduojami ir praktikuojami vaizdiniai tampa vis tikresniu pojūčiu bei pažinimu – taip veikia dėmesys, kuris yra visos gyvybės esmė. Išties juk taip vyksta ir grubioje fizinėje patirtyje, pvz: iš pradžių intuityviai ieškai vandens,
Beribę įvairovę jungia viena savastis ir kiekvienas žmogus su savo savita sąmonės būsena pasitarnauja kaip atitinkamas atspindys kiekvienam kitam, kuris savotiškai rezonuoja su panašia būsena. Tačiau kai žmogus pabunda į save kaip beformę bei visuotinę savastį ir lieka šioje savivokoje
