Absoliutus Leidimas Sau Mėgautis Savo Originaliu Viešpatavimu

Pajausk, kieno dėka visa tai vyksta?

Kieno dėka tu tai skaitai ir supranti?

Kieno dėka gali apsirengti, nueiti iki parduotuvės ir parsinešti nuostabaus maisto iš pasaulio?

Kokia malonė ir gyvybė yra už vis to?

Kas animuoja visa šitą gyvenimo žaismą?

Ar gali tai surasti?

Ar tai gali būt randama penkiais pojūčiais bei intelektu suvokiamoje tikrovėje?

Kaip nori nuskenuok visą kūną ir kur tai?

Kas tuomet viską įjunginėja ir išjunginėja?

Ilsėkis šioje mistikoje.

Ir per šitą tyrą susidomėjimą – tu tai ir atseki savo tiesiogine savastimi, kuri tik yra.

Tik yra, kaip ramybė, kuri yra nepriekaištinga viso judesio valdovė.

Atidžiai pasitikrink, ar randi šios ramybės pradžią, pabaigą ar ribą?

Pasitikrink nuoširdžiai, ar tu ją dabar sukūrei ar ji visada buvo čia ir tu tik sugrąžinai savo santykinį dėmesį prie šio nekintančio fakto?

Juk tu gali tik su tuo pačiu dėmesio fokusu įsitikinti, jog kintančių formų pasaulis yra vienintelė tikrovė, kur ramybę gali įgauti ar prarasti.

Bet visi šie dalykai praplaukia kaip sapnas ir kada nieko su tuo nedarai ta tikra ramybė savaime tampa akivaizdi, kaip pati tavo esatis.

Ar šitai esačiai reikia save raminti, iš kažko išsilaisvinti ar kažką sutaisyti, kad būti labiau savimi?

Ar gali būti daugiau ar mažiau esaties?

Juk visa tai tik idėjos – įjungi ir išjungi, bet ar gali išjungti esatį?

Iš kur ir į kur?

Vėlgi pasitikrink, ar tau egzistuoja kažkokie užribiai?

Ar gali rasti tikrą formą, net ir atrodančiame formų pasaulyje?

Kur kažkas prasideda ir baigiasi?

Vėlgi, tik tai per idėjas ir apibrėžimus mes kažką sąlygotinai išskiriam.

Bet kas iš tikrųjų yra kas?

Kas yra gerai ir blogai?

Kas tai nusprendžia?

Tuo tarpu tyra savastis žino nežinodama ir veikia neveikdama.

Todėl šis žinojimas ir veikimas yra nepriekaištingas, nes tai ta pati savastis sąveikaujanti su savimi.

Tad štai.

Tikros, nepriekaištingos ir konfliktų neturinčios gerovės pagrindas yra tai.

Tai kyla iš šios nepajudinamos savasties ramybės.

Iš šios tyros nuovokos, kuri nėra apribota suvokimo turiniu ir visas suvokimo turinys kinta laisvoje darnoje.

Todėl kartais tu gali sau leisti netgi pamiršti apie visą tą turinį ir tiesiog mėgautis savo originalia laisve bei vienybe.

Kodėl gi ne?

Juk tai yra darnos pagrindas.

Jei jauti tam natūralų vedimą, tai gali tam išskirtinai skirti visą dieną ar net kelias ir galbūt tai bus tavo trumpiausias kelias į gyvenimo kokybę, kurią išties trokšti patirti.

Tuomet šis troškimas turi išsiversti kaip ištikimybė šiam esminiam savęs atradimui, laisvei, besąlyginei meilei ir beribiškumui, kuris tuomet persveria visus ribotumo jausmus.

Taip kaip besąlyginė meilė persveria sąlygotą protą, taip ir ramybė persveria nerimą.

Ir tai yra Viešpatavimas.

Ir štai taip naujai tai atradus, turėtų būti visiškai logiška tai priimti visa širdimi.

Nes ar tu gali kažką per tai prarasti?

Ar kas nors gali būti išties nuo to atskirta?

Tad štai – nuoširdi savityra yra viskas ko reikia.

Nuoširdus susidomėjimas tiesa, kuriame tiesa savaime skleidžiasi.

Arba per nuoširdų pasidavimą.

Arba ir per savityra ir per pasidavimą, tarsi dviem rankom prie savo širdies.

Ir visa tai yra tik tos pačios neapreiškiamos tiesos dekoravimas žodžiais, simboliais, metaforom.

Tai tarsi rašymas ant vandens, kurio esmė yra nurodyti į tiesą, pamiršti nuorodas ir likti su savyje išryškinta tiesa.

Tai tyras stebuklas, kurio neįmanoma suklastoti, kaip ir iš to išeinančios darnos.

Ir be abejo, šiame pasaulyje dar gali pasireikšti jėgos, kurios bandys nuo to išblaškyti, migdyti, prijungti atgal į baime grįstų įsitikinimų matricas bei įtikinti „realybės faktais”.

Bet išties tai suteikia tik dar daugiau smagumo ir dar daugiau įkrovos įsišaknijimui tiesoje/tyrume.

Ir be jokios priešpriešos, nes vėlgi, tavo tikrasis Viešpatavimas juda vientisoje harmonijoje su viskuo.

Su atjauta ir išmintimi.

Ir tu gali būti pasaulyje, bet patirti save, kaip nepriklausantį pasauliui – kaip tai, kas yra be galo daugiau nei šis pasaulis.

Tu čia nesi tik tai atsitiktinis svečias – tu esi šio pasaulio šviesa.

Tau nereikia nušvisti – tik tai tinkamai sulygiuoti savo dėmesį su beribe šviesa, kuri savaime esi.

Su šiuo nepajudinamu suvokimu, kad esi.

Ir šis suvokimo tyrumas apšviečia viską, kas yra aktualu kiekviename santykiniame momente.

Tad tame neišvengiamai dalyvauja ir tamsa, kaip tavo antrininkė, kuri yra pati mistika.

Kuri leidžia tinkamu metu užmiršti tinkamus dalykus, padėti šviesai išryškinti kitus dalykus ir taip šokti subalansuotoje harmonijoje.

Tikram gėriui nėra opozicijos ir viskas juda išvien, ir tamsa ir šviesa.

Tik tai tada kada apsigauname ir patikime savo ribotumu – galime patirti nesibaigiančią šviesos ir tamsos konfliktą, kurio tiesoje nėra.

Kas išties yra?

Tai netgi ne šviesa ir tamsa, tai vėlgi tavo išraiškos, nors ir universalios, bet iš ko kyla jos?

Ką veikia šis tyrumas?

Įsižiūrėk, pasitikrink, nes šio tyrumo įsisąmoninimas būtent ir leidžia patirti tobulą harmoniją, kuri natūraliai seka iš To.

Tai yra visos multi-visatos rezoliucija, pradžia ir pabaiga, kaip tai, kas tik yra.

O visoje santykinėje evoliucijos patyrimo kelionėje, kartu su savo kūnu, asmenybe ir gyvenimu belieka judėti išvien.

Su Tuo vis labiau harmonizuotis, kiekvieną dieną vis labiau Tam atsiverti, vis labiau Tai per save praleisti.

Be jokio skubėjimo ir be jokio laukimo, tiesiog natūraliu ritmu, natūralioje tėkmėje per leidimą.

Ir svarbiausia mėgaukis.

Nepamiršk dėl ko viskas taip pasireiškia – tam kad mėgautis.

Ir visa ši knyga galima sakyti, jog yra tavo absoliutus leidimas sau mėgautis viskuo.

Mėgautis gyvenimu apskritai, su visomis jo spalvomis, kurių suvokiamas spektras taip pat dar plėsis ir plėsis.

Tad lik su tiesos paprastumu ir pilnai atsiduok šiam be galo kompleksiniam gyvenimo virsmui.


Šį teksta įkvėpusi parašyti vedama meditacija – https://youtu.be/MvzdGUXYANs

Kiti Įrašai

Mistiškiausia Dieviška Galia – Užmarštis

Iš tylos į tylą. Užmarštis, ko gero yra pati mistiškiausia tavo Dieviška galia. Kaip žavu, jog vienas save patiria kaip daug. Kaip žavu, jog kiekvienas yra tas pats beribis vienas. Kaip žavu, jog kiekvienas turi galią tai užmiršti. Kaip žavu,

Skaityti

Žinutės Įsijautimui Į Esybinę Gerovę

Visos patiriamos ribos yra pakuriamos, palaikomos, panaudojamos ir panaikinamos tavo beribės sąmonės ir joje pačioje. Tu esi ši visuotinė sąmonė bundanti savo susikurtame sapne. Tad atsigręžk į save, pažink savo vidinį pasaulį, nes tu tampi meistras visko, ką pažįsti. Ir

Skaityti