Dvasinis pabudimas yra tarsi begalinio tyros būties aido pagavimas.
Ir tai pagavimas be gaudymo – tai tiesiog sąmoningas buvimas natūraliu buvimu.
Ir kai sąmoningumas stabilizuojasi ties savo gryna būtimi – tai lemia tiesioginį, buvimo vienu su visuotine gyvenimo darna, patyrimą.
*
Ribojantys įsitikinimai veikia per mūsų santykinės energijos sutraukimą ir kai šių įsitikinimų veikimas dominuoja – tai sukuria vis tankesnį atskirties iliuzijos payrimą.
Taip mes imame jausti atskirumą nuo besąlyginio gerovės šaltinio, kuris ir esame; tuomet mūsų asmenybė skyla į dalis ir tada tam tikras dalis ignoruojame ir jos tampa vis toksiškesnės, o kitas dalis projektuojame į „išorę“ – tarytum „už savęs“ ir taip santykis su jomis negali būti nekonfliktinis, o būdamas konfliktiniu – santykis negali evoliucionuoti – tik degraduoti, kol sąmonė nubunda ir permato šį ribojančių įsitikinimų veikimą.
Kas toliau?
Įsisąmoninti nekintamą tiesą, kad yra tik viena esatis, kuri pasireiškia per daugį, bet tai vis tiek esatis, kuri yra tavo ir visą tavo patyrimą iš esmės lemia tavo santykis su savimi.
Matyk viską kaip skirtingas savo Dieviškos esaties dalis su kuriomis tavo santykis gali nuolat evoliucionuoti per besąlyginę meilę, kuri ir yra visos esaties santykio su savimi pagrindas.
*
Tikras vienas kito Supratimas kyla iš visus vienijančio Gyvos Esaties pagrindo atpažinimo bei Atviro Priėmimo.
Ir tame supratime visad bus skirtumai, bet taip pat ir bendrumas – kas leidžia esaties nuovokai bei meilei vis plėtotis.
*
Kai kabinasi įvairios ribojančios bei kančią keliančios perspektyvos – prisimink, kad žinai geriau negu tai, nes pati kančia nurodo į perspektyvos disonansą su tikrąja tiesa.
Tad pirma, visad naudinga permatyti visas perspektyvas ir suvokti, kad tai tik tuščios ir kintamos perspektyvos, o tada iš šios laisvos būsenos – tiesiog žiūrėti kaip tam tikros perspektyvos pasitarnauja rezonanse, kuris jaučiasi geriausiai.
*
Kai besąlygiškai priimi savo patyrimo visumą – ji savaime susitinka tavo tyroje esybės esencijoje ir tada iš čia tu savaime spinduliuoji savo tikrąją valią.
Įsisąmonink šios grįžtamojo ryšio kilpos išbaigtumą, kuris įtraukia nesibaigiančią kūrybos įvairovę.
Tuomet išties leisk sau tai patirti savo tiesioginiame patyrime – per besąlyginį priėmimą pajausk tikrąjį save, kaip visos galios, išminties bei meilės susitikimo centrą.
Įsitikink šios tyros savasties patikimumu ir tuomet natūraliai leisi sau operuoti kaip tai.
Išties taip, kai tai pritaikai gyvenime – viskas tampa labai akivaizdu ir tada savaime paleidi visas idėjas per kurias prieštaravai tikrojo savęs paprastumui.
Sveikinu su šiomis geriausiomis žiniomis, jog tai paprasta!
Būti tikruoju savimi yra pats paprasčiausias dalykas ir viskas, kas tam prieštarauja yra tik tušti įsitikinimai.
Tad paleisk ir priimk save kartu – savaiminiame buvime, kuris taip pat savaime atsako į viską su savo tikrąją valia, kuri yra vieninga bei taiki savyje.
Įgarsinta – Budinantys Virpesiai 49
Esu linkęs matyti ir pripažinti savo abejingumą, nes tai leidžia mano įžvalgai plėstis, o su lyg tuo ji tampa vis tikslesnė ties kiekvienu specifiniu dalyku. Esu linkęs sutikti sunkumus, todėl mano kelias lieka lengvas. Esu linkęs praleisti savo ar kitų
Niekas neturi prasmės. Tačiau tame slypi prasmė tyram buvimui atrasti save, O savasties atradime slypi prasmė beribei prasmės kūrybai, Kuri yra iliuzinis patyrimas. Pagrinde yra tik beprasmis ir todėl tuo pačiu beribis potencialas iliuzinei kūrybai/patirčiai, Tačiau šioje iliuzinėje kūryboje/patirtyje, tik
Linkėjimas bei priminimas sau ir visiems: Tavo vienintelė misija – iš momento į momentą būti savimi, pilniausiai/nuoširdžiausiai kaip gali. Būti savimi, pasišventusiu taip, kaip religiniu fanatiku, nes čia slypi tavo priėjimas prie visos galios ir jos suvaldymo. Kad tai padaryti,
