Iš širdies į širdį:
Palaiminti, kuriuos persekioja širdyje (nes tai atveda į tikrą laisvę) .
Palaiminti, kurie mato savo egoistišką užsispyrimą bei pripažįsta to keliamą kančią (ir tai atsileidžia).
Palaiminti, kurie sąlygotą meilę aukoja besąlyginei ir formą beformiškumui (tai visada atsiperka su kaupu).
Palaiminti, kurie pradeda vertinti tai, kas yra neapčiuopiama labiau už tai, kas yra apčiuopiama (vėliau tai susilygiuoja).
Palaiminti, kurie iškeičia savo ribotus norus į beribę gyvenimo darną (tai taip pat tampa vientisa).
Palaiminti, kurie atsilaiko prieš įvairiausias įsitikinimų/emocijų pagundas ir lieka ištikimi tyrumui anapus bet kokių rėmų (ir visi rėmai įtraukti į tobulą darną).
Palaiminti, kurie net ir po bet kokio nuopolio – tai panaudoja gilesniam suartėjimui su vienybės malone bei jos įvertinimu (tai tikra stiprybė).
Palaiminti, kuriuose pabudo nuoširdus troškimas būti prarytiems Dieviškos meilės ir vienybės liepsnos (tai tikras gimimas).
Palaiminti, kurie leidžia sau pilnai jausti šios transformacijos intensyvumą (ir intensyvumas tampa ramybe).
Palaiminti, kurie tyrai jaučia kitus ir stovi jų laisvės bei gerovės pusėje taip, kaip pati šaltinio meilė (tai nepriekaištingumo šerdis).
—
Pilnas permatomumas yra besąlyginėje meilėje ir ši meilė žino nežinodama, nes ji yra visos įvairovės esencija.
Ši meilė yra beribė ir visuomet atiduodanti 100% savo palaikymo visiems savo santykiniams išskyrimams pagal jų tikruosius pageidavimus.
Ir išties individualumas yra didžiausia šios meilės dovana, kuri gali virsti prakeiksmu, kai jame besąlyginė meilė yra užmirštama, ir palaiminimu, kai besąlyginė meilė yra patiriama individualioje harmonijoje su viskuo.
Išsamus video paaiškinimas – https://youtu.be/2pJ9vbB7rIY
Būnant niekuo – leisk viskam praeiti. * Sąmoningai atspindint iškylančius ego jausmus ar kompulsijas ir į tai atsakant su giliu raminančiu kvėpavimu: vietoj kolektyvino nesąmoningumo tendencijų – ego savu akordu ima vis labiau atspindėti aukštesnės sąmonės savybes, kaip ramybė, pilnatvė,
Viską viršijanti sąmonė + klystančio žmogiškumo nuolankumas = subalansuotos malonės įgyvendinimas. * Visus matykim kaip tobulai išbaigtas būtybes ir tuo pačiu beribėje santykio su savimi kelionėje. Tokiame matyme išnyksta teisimas, nes visko būtis tobula tokia, kokia yra akimirkoje ir tuo
Linijinis laikas yra viena iš nuostabiausiu iliuzijų, kurioje galima lengvai pamiršti, jog tai iliuzija ir patikėti, jog mes esame ribotos esybės joje, o tai reiškia varginantį užsipildymo siekį per nesibaigiantį laiko bei sąlygų koridorių, o tai atitinka gerai žinoma Budos
