Dar viena serija judančių paveikslėlių, skirtų sužadint mūsų vaizduotę ir atpažint vis daugiau ir daugiau to, kas mes esame. Vaizduotė juk yra mūsų vidinis langas, vedantis ir jungiantis mus, su mūsų multi-dimensinę natūra. Tad žadinant ir pildant savo vaizduotę – mes galim jungtis prie vis platesnio spektro informacijos (savimonės) ir vis efektyviau ja naudoti savo kuriamam kelyje. Taip mes plečiam savo tikrovę ir į ja integruojame iki tol susikurtas ribas; taip solidi tikrovė ir plastiška vaizduotė sinchronizuojasi vis labiau, kol nustojam patirti tiek daug atskirumo ir pradedam vis labiau patirt, jog tikrovė – išties yra kolektyvinė vaizduotė, kurią ištisai spinduliuojame ir palaikome patys iš savęs. Kuomet tai įtvirtinsim, kaip pirmąjį pojūtį – viskas neįtikėtinai ims keistis ir akseleruotis natūralia ir įkvepiančia linkme.
Na, o dabar atsipalaiduok, gali pasijungt save atpalaiduojančią muziką ir tiesiog leisk šiems paveikslėliams smelktis ir atkurti Tave. Čia pridėsiu savo trumpus apibūdinimus, bet primenu, jog esi laisvas apibūdint – kaip tik geidžia tavo unikali savimonė. Ir.. neskubėk – mėgaukis kelione 😉
Pradedam:
visa begalybė gyvuoja vienu metu:
atskirumas yra didžiausia iliuzija:
atkoduotas vaizdas, kuriame viskas tėra besisukančios sąmonės spiralės:
geometrinės jungtys, kuriose sinchroniškai vyksta informacinė apykaita – žinojimas (esu):
begalybė įvykių susideda į vieną (esu):
net ir tame, kas atrodo stabilu – išties aukščiausias dažnis ir atrodo, kaip visiškas ramumas:
Neriant gilyn – sužadini save:
iš tamsos į šviesą, iš šviesos į tamsą…:
tai atsinaujinimas – gyvavimas (gyvatė ;)):
tame erdvė ir laikas tirpsta ir tu pradedi matyti vientisą savęs seką:
paralelėse egzistuojančias savęs versijas:
net ir tokias:
ir atsispindėjimo principu iš savo gyvybės centro judi begale krypčių:
pabusk savo sapne:
atpažink fundamentalų, save palaikantį mechanizmą (atpažinimas = efektas):
tapk skaidrus ir aiškus:
ir gyvuok:
jausk kaip viskas darniai pulsuoja, kvėpuoja (tai tu:
amžinai save palaikanti gyvybė – tas, kas yra – turi vienintele savybę – būti (besąlyginė meilė):
vadinama mirtis – tik tos pačios gyvybės transformacija:
ikI
P.s. Pirma Serija
Įžanga: Labas, dabar pajaučiau impulsą pasirašinėti ir padaryti naują ir trumpą savo studijų apie sąmonę apžvalgą. Įspėju, jog šio straipsnio kalba kai kam gali pasirodyti labai sunkiai įkandama ir atitolusi nuo kasdienio gyvenimo suvokimo, nes šis straipsnis apie tai, kaip
Neįsisąmoninta tapatybė tampa savo pačios didžiausia prieše. Kviečiu giliai pamedituoti ties šia užuomina, nes tavo tikroji tapatybė yra apsirengusi daugybe sluoksnių, kurie turi būti permatyti ir išgryninti, kad tikrumo šviesa įneštų taiką į visą tavo būvį. * Nėra galo nelaimingai
Visų pirma yra viena, tyra, nepadalinta ir neapreiškiama būtis, kuri tuo pačiu metu save reiškia ir patiria savyje per beribį ir amžiną kūrinijos alsavimą. Šį pirmapradį raiškos ir sąmonės virpesį galime vadinti šviesa, kuri tuo pačiu metu savo priešybėje reiškiasi kaip tamsa,
