Iš tylos į tylą. Užmarštis, ko gero yra pati mistiškiausia tavo Dieviška galia. Kaip žavu, jog vienas save patiria kaip daug. Kaip žavu, jog kiekvienas yra tas pats beribis vienas. Kaip žavu, jog kiekvienas turi galią tai užmiršti. Kaip žavu,
Na ką, mano individualus atsiskyrimas Juodkrantėje atėjo į pabaigą ir jaučiuosi kupinas gyvybės, tad rašau tai naktį prieš ateinantį beveik trijų parų atsiskyrimą, kurį vesiu grupelei palaimintų sielų. Jaučiuosi panašiai lyg vaikystėje prieš gimtadienį, tik jausmas dar gilesnis. Išmintis ir
Nors ir kančia budina įveikti tam tikrus sąlyginius iššūkius – iš esmės kančia yra žadintuvas pabusti į savo tikrąją bei laisvąją savastį ir tokiu būdu paleisti abejingumą bei pasipriešinimą, kuris ir sukuria kančią. Iššūkis čia būna tame, kad mes buvome
