Tikra meilė nemato kliūčių ir yra nesustabdoma, tad jei matai ribas ir jautiesi užstrigęs(-usi) – tikra meilė tavyje dar nėra sužadinta.
Tačiau, kad ją sužadinti, turi pradėti ją puoselėti nuo mažiausių pasirinkimų, kurie neša daugiausiai meilės iš visų kitų, kurie yra tavo akiratyje.
Gyvenimas pastoviai maišo pasirinkimų bei likimo kortas, tačiau tu gali įprasti matyti, jog visados yra korta, kuri veda į vis daugiau meilės ir kuri taip pat siejasi su tarnyste, gerumu, nuoširdžiu atvirumu, komunikacija, džiaugsmu, aistra, įkvėpimu, kūrybingumu, žaismingumu, tikėjimu/pasitikėjimu, drąsa, atsidavimu ir pan.
Tad sekant šia auksine meilės gysla, tu atrasi vis labiau ir labiau įkvepiančių šios meilės atspindžių, kol išties ši meilė tave taip persmelks, jog daugiau nebegalėsi jos nuo savęs atskirti ir tada aiškiai žinosi, kad tu visada ir buvai ši beribė meilė savo susikurtame nuotykyje.
Dar vienas labai aktualus patarimas judant per šį virsmą – tai sąmoninga priežiūra, nes kad aiškiai matyti pasirinkimą, kuris yra išties tyriausiai mylintis – tu turi palaikyti tyrą/neutralų stebėjimą ir nepaskęsti dalinėse meilės išraiškose.
—
Aš Esu = kelias, tiesa ir gyvenimas.
Išbandantys pasirinkimai bei abejonės pasireiškia tam, kad vis šviežiai pažintum savo tikrąjį kelią ir įkvėptum save jam atsiduoti.
Tad, kad ir ką siūlytų sąlygotos vidinės ar išorinės mintys – savo esaties tyrume tu tiesiogiai žinai teisingiausią kelią, kuris taip pat natūraliai yra harmonijoje su viskuo.
Net jei tau ar kitiems tai iškelia savų iššūkių, nes tu taip pat intuityviai žinai, jog jie yra dėl geriausio.
Visi giliai viduje tai žino, bet klausimas kiek leidžia tai pripažinti bei tam atsiduoti.
Ir kada atsiduodi vėl ir vėl per vis skirtingus gyvenimo kontekstus – tu sugrįžti į savo natūralią tėkmę, kuri teka lengvai ir džiaugsmingai.
Tuo tarpu gyvenimiškos situacijos gali tapti ir sudėtingesnės – tačiau tavo natūrali tėkmė visada suteikia viską ko reikia (tobuloje sinchronizacijoje).
Tad vėlgi raktas į visa tai yra leidimas įsijausti į savo savasties tyrumą ir pripažinti saviapgaules, per kurias save nuo to dangstai.
—
Už visų dirbtinių strategijų gyvenimui slypi tavo natūralus gyvenimo kelias ir jį atradus bei jam atsidavus svarbu būdrauti, kad jo inertiškai nepaverstum į dar vieną dirbtinį dalyką.
Šis kelias yra gyvas ir beribis, jo nereikia bandyt savintis/sukontroliuoti, nes jis ir taip amžinai tavo.
Tai ir esi tu ir tau tereik peržengt tapatinimąsi su idėjomis apie save.
Pažinus tikrąjį save – pažįsti ir savo tikrąjį širdies kelią.
Ir toliau judant šiuo keliu – greičiausiai pamatysi, jog abejingos mintys vis dar pas tave ateina kaip pasiūlymai, kurie išbando tavo ištikimybę savo nuoširdžiausiai tiesai.
Nepamesk šios tiesos iš savo akiračio ir net pametus vėl sugrįžk kol taip gerai įsijausi į savo tiesos kelią, kad tiesiog nebematysi prasmės skirti dėmesio pasiūlymams, kurie nedera su tavo keliu.
Tad pasirinkimas visada lieka, bet tu įpranti kiekvienu momentu rinktis pilnai sąmoningai ir tai jaučiasi kaip natūrali tėkmė.
Tuo tarpu negatyvi/sutraukianti energija nėra paneigiama – ji tiesiog integruojama į tavo natūralią tėkmę (kaip kvėpavime).
—
Kad ir kas bebūtų – lik ištikimas(-a) mistiškam ir magiškam momento šviežumui bei tyram vedimui išeinančiam iš jo.
Nušvitęs gyvenimas – tai gyvenimas nežinomybėje ir gyvame žinojime.
Toks gyvenimas yra nepriekaištingoje sinchronizacijoje, per kurią stebuklingai realizuojasi mūsų giliausi troškimai.
Išties tai natūrali mūsų būsena, prie kurios turime naujai priprasti, nes buvome įpratę tapatintis su dirbtinėmis įsitikinimų matricomis.
