Tikros meilės nereikia remti praeities prisiminimais, ateities projekcijomis ar bet kokiomis kitomis išskaičiuotomis sąlygomis bei pastangomis. Tikra meilė skleidžiasi natūraliai – iš paprasčiausio buvimo tikruoju savimi. Tikra meilė yra besąlyginė, tačiau ji pati natūraliai įtraukia ir tobulai suderina visas sąlygas.
Šįkart norėčiau pasidalinti vienu patikusiu senovės Indijos mitu iš knygos: „Senovės Indijos mitai” (E. Tiomkinas, V. Ermanas). Šis pasakojimas apie maja – iliuziją. Be abejo, apie iliuziją savo temose jau esu papasakojęs labai plačiai ir atnaujintai, tačiau tokia perspektyva iš senesnių laikų
Kai kurie žmonės vis dar iš paskutinių stengiasi apsaugoti savo pasaulio samprata, kai kiti sąmoningai ją paleidžią į beribės mistikos bei magijos vandenyną. Atiduodant viską, amžinai gyvai mistikai – aš pats į viską imu žvelgiu, kaip ši gyva mistika. Lyg
