Iš esmės mes visi esame tai, kas yra, o tai yra vienuma, be jokių ribų, tačiau savyje talpinanti savęs atspindžius, per kuriuos save ir patiriame.
Kiekvienas toks savęs atspindys savyje atspindi savasties begalybę ir šis atsispindėjimas yra begalinis.
Taip individualus savasties atspindys (tu) suvokia savo buvimą ir taip pat laisvąją valią su kuria gali rinktis savo santykį su šia duotybe, o tai įtakoja kaip atsispindėjimas bus patiriamas.
Tačiau, kadangi visus individualius atspindžius jungia ta pati vienuma, tai reiškia, jog šie atspindžiai neišvengiamai susikuria santykinių panašumų, kurie jiems leidžia patirti bendrą patyrimą.
Bendras patyrimas visada yra lygiagrečiai sutartinis ir bendrai: pats patyrimas nepakeičia savasties, jos individualių atspindžių bei jų laisvosios valios – keičiasi tik laisvos valios raiškos bei jų patyrimas.
Ir kuomet patyrimo fokusas yra nukreiptas į vieną savastį, kaip pagrindinį visko šaltinį – tai jaučiasi kaip neapsakomas gerumas.
Tuo tarpu bendrą santykinį patyrimą galima jausti kaip besąlygine meile.
Šios formuluotės yra tik nuorodos į tiesioginį to patyrimą, kurį gali tyrinėti iš savo unikalios perspektyvos.
Tiesiog atsek tai, kas savaime yra ir palaikyk savo telktį tame, kol atrasi, jog tai laikosi vis lengviau ir galiausia savaime.
Visą kitą palieku tavo atradimui.

Klestėjimas Per Harmoningą Šokį Su Besimainančia Gyvenimo Įvairove
Kiek yra žmonių – tiek yra ir kelių. Net ir individualaus žmogaus gyvenime dažniausiai yra aktualu įtraukti daug skirtingų kelių bei tinkamu metu juos keisti. Kodėl taip yra? Nes egzistencija yra begalybė ir mes esame šokantys begalybės atspindžiai. Tuo tarpu







