Besąlyginė meilė yra tyras esaties būvis, kuris yra lygus visko pripažinimui, leidimui ir atjautimui.
Kartais mes tai maišome su sąlygota žmogiška meile, kada manome, jog besąlyginė meilė tai totalus įsipareigojimas tam tikrai sąlygai, kaip tam tikras santykis ar tam tikras judėjimas.
Toks susimaišymas gali vesti į išsibalansavimą šališkumuose, kraštutinumuose ir konfliktuose.
Sąlygos netalpina besąlyginės meilės, net jei kai kurios ją tarytum atspindi „labiau” negu kitos.
Tai pati besąlyginė meilė talpina visas skirtingas sąlygas ir tame jos visos išties yra lygios kaip neapreiškiama vienybė.
Tad susilygiavus su šia tyra esybine besąlygine meile – mes savaime įgauname visą reikiamą išmintį ir harmoningo balanso pojūti santykiniame įvairovės pasaulyje.
Pasaulyje, kuris yra tarsi skirtingų individų bendra kūryba, kur visi individai kuria savas pasaulio versijas su savais panašumais ir skirtumais.
Tad kaip realizuoti besąlyginę meilę visoje šioje įvairovėje?
Vėlgi, per visko pripažinimą, leidimą ir atjautą pajaučiant koks yra tavo mylimiausias/harmoningiausias santykis su kiekviena skirtinga situacija ir tuomet atitinkamai tą santykį atstovauti bei keisti kartu su kintančia situacija.
Ir taip, su kai kuriais žmonėmis tai gali pasireikšti kaip išties tyras pasišventimas artimam santykiui visą gyvenimą, o su kai kuriais tai gali pasireikšti kaip visiškas kelių prasiskyrimas.
Ir tiek autentiškai artimas santykis, tiek autentiškai laisvas kelių prasiskyrimas gali įvykti tik per besąlyginę meilę, kuri besąlygiškai leidžia viskam būti taip, kaip tai natūraliai pasireiškia – visiškoje lygybėje, kurioje nėra konflikto, nes viskas yra ta pati esatis.
Būtent per susilygiavimo su šia tyra besąlygine meile puoselėjimą – mes užtikrintai ateisime į pasaulio versijas, kuriose klesti pasaulinė taika bei harmonija.
