Labas, nesenai perskaičiau ankstyvo 14-tojo amžiaus prancūzų Krikščionių mistikės Marguerite Porete knygą „Paprastų Sielų Veidrodis“, kuri iš prancūzų išverta į senovinę anglų kalbą. Tad man buvo didelis iššūkis įsijausti į tokį tolimą bei unikalų kūrinį, tačiau įsijautimas turbūt būtų raktinis
Tikrojoje esaties šerdyje viskas susitinka kaip vienas, O viskas kaip vienas = viskas kaip niekas. Išties tai tobulas balansas tarp visko ir nieko, Kuris yra neapreiškiamas ir tuo pačiu nepaneigiamas. Nes tai gyva, Iš šios šerdies kyla pulsuojanti širdis, Vieno
Šio nuostabiausio gyvenimo sapne: Atskleidę tobulą mylimąjį/mylimąją savyje – atradome vienas kitą. Ir dabar kartu švenčiame šią tobulą meilę ir ši meilė švenčia mus. Tai mus palaiko ir įkvepia augti susilygiavime su savo tyriausiomis intencijomis. Viens kitam esame kaip lankstūs
