Štai pribrendo labai aktuali tema – tema apie mūsų fizinę tikrovę. Tad pasistengsiu išgryninti suvokimą: apie ką ši patirtis ir kokia jos padėtis bendrame (sakykime „dvasiniame“) kontekste. Tad visų pirma: „fizinė“ tikrovė nėra atskira nuo „dvasinės“. Jau daugelyje ankstesnių temų
Niekas neturi prasmės. Tačiau tame slypi prasmė tyram buvimui atrasti save, O savasties atradime slypi prasmė beribei prasmės kūrybai, Kuri yra iliuzinis patyrimas. Pagrinde yra tik beprasmis ir todėl tuo pačiu beribis potencialas iliuzinei kūrybai/patirčiai, Tačiau šioje iliuzinėje kūryboje/patirtyje, tik
Sveikinu ir vėl! Įraše apie vaizduotę, minėjau kaip įsivaizduojami ir praktikuojami vaizdiniai tampa vis tikresniu pojūčiu bei pažinimu – taip veikia dėmesys, kuris yra visos gyvybės esmė. Išties juk taip vyksta ir grubioje fizinėje patirtyje, pvz: iš pradžių intuityviai ieškai vandens,
