Sveikinu ir vėl! Įraše apie vaizduotę, minėjau kaip įsivaizduojami ir praktikuojami vaizdiniai tampa vis tikresniu pojūčiu bei pažinimu – taip veikia dėmesys, kuris yra visos gyvybės esmė. Išties juk taip vyksta ir grubioje fizinėje patirtyje, pvz: iš pradžių intuityviai ieškai vandens,
Kai per daug žvelgiame į pasaulį ir per mažai į save – pasaulis atrodo pilnas, o mes nepakankami ir taip gimsta nepailstantis nerimastingumas gauti daugiau iš pasaulio. Tokią orientacija mes išmokome nuo pat pradžių, kartu su užmarštimi ties savo beribe
Sveikinu atėjus. Štai dar viena meditacinė kelionė paimta iš Bashar’o – nepagailėk savo dėmesio/energijos jai, nes ši kelionė skirta dėmesiui/energijai įkrauti ir subalansuoti. O sumoj – tai unikalus priminimas apie daugiau tavęs, kuriam surezonavus – jis automatiškai tave transformuoja į pilnesnę
