Linijinis laikas yra viena iš nuostabiausiu iliuzijų, kurioje galima lengvai pamiršti, jog tai iliuzija ir patikėti, jog mes esame ribotos esybės joje, o tai reiškia varginantį užsipildymo siekį per nesibaigiantį laiko bei sąlygų koridorių, o tai atitinka gerai žinoma Budos
Viską viršijanti sąmonė + klystančio žmogiškumo nuolankumas = subalansuotos malonės įgyvendinimas. * Visus matykim kaip tobulai išbaigtas būtybes ir tuo pačiu beribėje santykio su savimi kelionėje. Tokiame matyme išnyksta teisimas, nes visko būtis tobula tokia, kokia yra akimirkoje ir tuo
Pabusk į tiesą, jog esi anapus suvokimo, nes čia yra tikras stabilumas bei šviežumas, kuriame nuolat kintantis suvokimas yra patiriamas tyroje harmonijoje. Ir kai pastebi, jog vėl pasimeti ir užsiveli tame, kas yra suvokiama – atbusk tyrame šviežume vėl ir
