Nors ir siekis atrasti tai, kas tarp mūsų yra bendra iš esmės yra naudingas – kartais tai būna tik nesaugumo jausmo uždanga arba net subtilus dvasinio ego klystkelis, kuomet yra išaukštinamas vienis ir nuvertinami asmeniniai skirtumai (kartais net pridengiant įvertinimu,
Be galo didelis ačiū. Yra tik vienas. Tad viskas be ribų ir viskas šventa. Tu visada esi besąlygiškai mylimas(-a). Tu visada esi laisvas(-a). Tu visada esi absoliutus(-i) ir per kūrybą visada gali leisti daugiau. Niekada nebus nei per daug, nei
Auuuuuuummm sveikinu užsukus. Šioje temoje apžvelgsime paradokso principą, kuris yra visiškai universalus kūrinijoje ir tuo pačiu – jau nagrinėtas „Esmių Esmė” temoje. Pagal vikipedijos apibrėžimą: „Paradoksas – teiginys ar teiginių grupė, kuriuos neaišku kaip suvesti ar suderinti. Iš pirmo žvilgsnio
