Šįkart norėčiau pasidalinti vienu patikusiu senovės Indijos mitu iš knygos: „Senovės Indijos mitai” (E. Tiomkinas, V. Ermanas). Šis pasakojimas apie maja – iliuziją. Be abejo, apie iliuziją savo temose jau esu papasakojęs labai plačiai ir atnaujintai, tačiau tokia perspektyva iš senesnių laikų
Visos patiriamos ribos yra pakuriamos, palaikomos, panaudojamos ir panaikinamos tavo beribės sąmonės ir joje pačioje. Tu esi ši visuotinė sąmonė bundanti savo susikurtame sapne. Tad atsigręžk į save, pažink savo vidinį pasaulį, nes tu tampi meistras visko, ką pažįsti. Ir
Įdomu, kad Lietuvių kalboje saulė ir ugnis tariami moteriška gimine, o mėnulis ir vanduo vyriška, kada bendru pasauliniu šių gamtos elementų suvokimu turėtų būt atvirkščiai. Taro simbolikoje taip pat tiek priskirti vyriškos (ugnies ir oro) tiek moteriškos (vandens ir žemės)
