Kad šioje žmogiškoje patirtyje puoselėti vienybės su viskuo sąmonę – yra naudinga atkreipti dėmesį į savo vidinių elementų balansą. Kad geriau šiuos elementus suvokti – mes turime jų išorines analogijas: Erdvė – tai nuovoki savastis, Oras – tai įžvalgumas ir
Žmogiška sąmonė siekia šaltinio, o šaltinis siekia žmogiškos sąmonės. Kylanti žmogiška sąmonė yra išgryninama, o nužengianti šaltinio sąmonė atneša harmoniją. Žmogiškas ego nusimeta savo šešėlines kaukes ir grįžtą į vaikišką tyrumą, o beribė savastis atskleidžia dangaus karalystę žemėje. Visos atrodančios
Jei manai, jog pažįsti pasaulį – tai žinok, jog išties pažįsti tik tai save. Tačiau kaip giliai pažįsti save? Aš save pažįstu kaip vieną, kuris tuo pačiu yra beribis viskas. Šio pažinimo bei pripažinimo gylyje mes aiškiai žinome, jog esame
