iškelk klausimą arba tiesiog pajausk intensija ir spustelk šį gif’ą – gausi kortą:
Šįkart norėčiau pasidalinti vienu patikusiu senovės Indijos mitu iš knygos: „Senovės Indijos mitai” (E. Tiomkinas, V. Ermanas). Šis pasakojimas apie maja – iliuziją. Be abejo, apie iliuziją savo temose jau esu papasakojęs labai plačiai ir atnaujintai, tačiau tokia perspektyva iš senesnių laikų
Visų pirma yra viena, tyra, nepadalinta ir neapreiškiama būtis, kuri tuo pačiu metu save reiškia ir patiria savyje per beribį ir amžiną kūrinijos alsavimą. Šį pirmapradį raiškos ir sąmonės virpesį galime vadinti šviesa, kuri tuo pačiu metu savo priešybėje reiškiasi kaip tamsa,
Savo pasidalinimuose bei mokymuose visad siekiu harmoningo visų gyvenimo aspektų integralumo ir taip pat atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją. Bet dabar noriu išskirti tokį mano požiūriu klaidinantį ribotumą dvasinių mokymų sferoje, kuris galimai ir kilo kaip propaganda apriboti žmonių potencialo
