iškelk klausimą arba tiesiog pajausk intensija ir spustelk šį gif’ą – gausi kortą:
Tikrojoje esaties šerdyje viskas susitinka kaip vienas, O viskas kaip vienas = viskas kaip niekas. Išties tai tobulas balansas tarp visko ir nieko, Kuris yra neapreiškiamas ir tuo pačiu nepaneigiamas. Nes tai gyva, Iš šios šerdies kyla pulsuojanti širdis, Vieno
Neverta, kad Dievas padarytų visa, kas geriausia tam, kuris stokoja drąsos atsiduoti Dieviškos Meilės paprastumui bei tobulumui, nes kaip kitaip paklydusi siela sugrįš prie tyrumo? * Kada gyvename užmaršties sapne, kad esame sąlygotos tapatybės – esame nuolatiniame kare tarp ydų
Kai gyvename įsitikinime, jog skirtingų reikšmių bei reiškinių pasaulis yra vienintelė tikrovė – ilgainiui viskas ima jaustis netikra, nes tikrumas slypi ne reikšmėse bei pojūčiuose, o to vienatiniame šaltinyje, kuris atrandamas tuštumos šerdyje. Tai taip pat galima įvardinti kaip Meilę,
