iškelk klausimą arba tiesiog pajausk intensija ir spustelk šį gif’ą – gausi kortą:
Neverta, kad Dievas padarytų visa, kas geriausia tam, kuris stokoja drąsos atsiduoti Dieviškos Meilės paprastumui bei tobulumui, nes kaip kitaip paklydusi siela sugrįš prie tyrumo? * Kada gyvename užmaršties sapne, kad esame sąlygotos tapatybės – esame nuolatiniame kare tarp ydų
Pabusk į tiesą, jog esi anapus suvokimo, nes čia yra tikras stabilumas bei šviežumas, kuriame nuolat kintantis suvokimas yra patiriamas tyroje harmonijoje. Ir kai pastebi, jog vėl pasimeti ir užsiveli tame, kas yra suvokiama – atbusk tyrame šviežume vėl ir
Telkis į Begalybę/Amžinybę, o laikinus/momentinius dalykus matyk kaip tokius ir leisk jiems integruotis laisvoje gyvenimo tėkmėje. * Net ir gyvenimas pozityvume (kada viskas sekasi ir jaudina) – gali tapti kančia jei stokojame neutralumo ašies. Taip dažniausiai įvyksta, kada turime negatyvų
