iškelk klausimą arba tiesiog pajausk intensija ir spustelk šį gif’ą – gausi kortą:
Viską viršijanti sąmonė + klystančio žmogiškumo nuolankumas = subalansuotos malonės įgyvendinimas. * Visus matykim kaip tobulai išbaigtas būtybes ir tuo pačiu beribėje santykio su savimi kelionėje. Tokiame matyme išnyksta teisimas, nes visko būtis tobula tokia, kokia yra akimirkoje ir tuo
Be galo didelis ačiū. Yra tik vienas. Tad viskas be ribų ir viskas šventa. Tu visada esi besąlygiškai mylimas(-a). Tu visada esi laisvas(-a). Tu visada esi absoliutus(-i) ir per kūrybą visada gali leisti daugiau. Niekada nebus nei per daug, nei
Dvasinis pabudimas yra tarsi begalinio tyros būties aido pagavimas. Ir tai pagavimas be gaudymo – tai tiesiog sąmoningas buvimas natūraliu buvimu. Ir kai sąmoningumas stabilizuojasi ties savo gryna būtimi – tai lemia tiesioginį, buvimo vienu su visuotine gyvenimo darna, patyrimą.
