iškelk klausimą arba tiesiog pajausk intensija ir spustelk šį gif’ą – gausi kortą:
Žmogiška sąmonė siekia šaltinio, o šaltinis siekia žmogiškos sąmonės. Kylanti žmogiška sąmonė yra išgryninama, o nužengianti šaltinio sąmonė atneša harmoniją. Žmogiškas ego nusimeta savo šešėlines kaukes ir grįžtą į vaikišką tyrumą, o beribė savastis atskleidžia dangaus karalystę žemėje. Visos atrodančios
Kas jeigu nepasitikėjimas visata/gyvenimu/dievu – jau yra blogiausias dalykas, kuris galėjo nutikti? Nes pagalvokime apie tai nuodugniau – ar vadinamos negandos, blogybės ir kančia nėra pasekmė to, kad visų pirmą esame susvetimėję su natūralia gyvenimo gerumo gausa? Ir be abejo
Mums pažįstamo pasaulio sąlygotas protas žino tik ribotus sąlyginius dalykus, tačiau kaip iš momento į momentą gyventi laimingiausią gyvenimą žino tik intuicija, kuri yra beribės visumos transliacija, kurią jauti visu kūnu. Laimės vaikymasis per sąlygotą protą yra pragaras, o laimės
