Labas tyrume, sulipdžiau kelis trumpus savo tekstukus iš srauto:
Tikrame budrume slypi visas gėris, kurio siekiame. Tačiau mums įprasta būdravimo būsena dažniausiai neatspindi tikro budrumo arba kitaip sakant – pabudusios sąmonės. Kada mes nuolat galvojame apie tai kas „buvo”, „bus” ir „yra” tai tolygu aplaidžiam sapnavimui.
Tikras budrumas tai dėmesingumas esamajame momente. Ir kad maždaug nutuokti kas yra esamasis momentas – paimkime patį mažiausią vadinamo laiko vienetą, tarytum tarpą pro kurį nepralenda net plaukas ir net mintis jame netelpa. Ar šiame momente gali būti problemų? Ne, nes problemos iliuzijai reikia minčių bei reakcijų sekos.
Tačiau šiame mažiausiame esamojo momento „tarpe” egzistuoja visa begalybė, laisvė, laimė, aiškumas, grožis, meilė, išmintis ir visas kitas gerbūvis. Tad įpratimas būti tikrame budrume ties esamuoju momentu yra staigus bei patikimas būdas išsklaidyti visas nereikalingas iliuzijas ir patirti gyvenimą jo natūralioje harmonijoje.
Tikra ramybė nėra sąlygojama, ji gali būti atrasta kiekvieno patyrimo šaknyje. Ši ramybė yra išminties motina. Tereik įprasti būti jos atpažinime. Tuomet sąlygoto proto reakcijos yra vis efektyviau neutralizuojamos ir į priekį išeina sąmoningas atsakas iš švarios pajautos.
Beribis intensyvumas ir beribė ramybė yra vienas ir tas pats. Tai yra natūralus pabudusios ir viską apimančios nuovokos būvis, tačiau tai yra taip artima, jog šios intensyvios ramybės mes dažniausiai net nejaučiame. Kad tai pajausti – mums reikia labai gerai atkreipti dėmesį į esamąjį momentą.
Labas! Pristatau 33 koncentruotos išminties priminimus per kuriuos gali persikelti į labiau pabudusią ir laimingą būseną. Išankstinio eiliškumo čia nėra, tad tiesiog pereik per šiuos priminimus su kuo atviresniu protu ir tegul surezonuoja tai kas turi surezonuoti. Šiais priminimais taip
Jei gali pagalvoti apie begalybę – pirmiausia turi ja ir būti. Tu esi neaprėpiama begalybė, kuri bando aprėpti save ir šis bandymas tai beribių patyrimo ciklų vyksmas. Taip, begalybė savo tikrojoje struktūroje yra pilna savimi ir todėl nėra vietos jos
Mūsų esminė esybė yra neapreiškiama ir visada tobula; Toliau seka mūsų laisvos perspektyvos į savo beribio potencialo atskleidimą; Šiame atskleidime mes susikuriame sapnus sapnuose į kuriuos susifokusuojame, Tarytum Rusiškos „Matryoškos” lėlėse, mes pasineriame į vis tankesnio patyrimo kūnus iki šių,
