Esu linkęs matyti ir pripažinti savo abejingumą, nes tai leidžia mano įžvalgai plėstis, o su lyg tuo ji tampa vis tikslesnė ties kiekvienu specifiniu dalyku.
Esu linkęs sutikti sunkumus, todėl mano kelias lieka lengvas.
Esu linkęs praleisti savo ar kitų skausmą, todėl jis neranda savo slėptuvės manyje.
Esu linkęs taip, kaip lenkia visuotinė darna.
Pažindinuosi su dangiška aukštybe, tačiau lieku žemai, kad leisti aukštybei natūraliai sutekėti į savas vagas.
Kuo giliau susipažįstu su savo Dieviškąją prigimtimi – tuo labiau linkstu sutikti pasaulį tokį, koks jis natūraliai apsireiškia.
Kuo labiau paleidžiu laisvąją valią – tuo laisviau ir harmoningiau ji teka.
Kol kiti vaikosi prasmės ir dėl jos konfliktuoja, aš taikiai atsitraukiu į beprasmybę, nes jau žinau, kad ji yra stabilus prasmės pagrindas.
Kol kiti vaikosi naudos ir dėl jos konfliktuoja, aš taikiai grįžtu prie neapčiuopiamo, tačiau taip pat ir neišsenkančio šaltinio.
Kol kiti skuba pasiekti vis daugiau – aš sulėtėjant randu vis daugiau gausos bei pasitenkinimo tame, kas slypi mažiausioje akimirkoje.
Nesilaikau idėjų apie sėkmę, todėl nepatiriu nesėkmių.
Nesilaikau idėjų, todėl esu lankstus išvien su su gyva tiesa, kuria dar galima vadinti Meile.
Įdomu, kad Lietuvių kalboje saulė ir ugnis tariami moteriška gimine, o mėnulis ir vanduo vyriška, kada bendru pasauliniu šių gamtos elementų suvokimu turėtų būt atvirkščiai. Taro simbolikoje taip pat tiek priskirti vyriškos (ugnies ir oro) tiek moteriškos (vandens ir žemės)
Kai per daug žvelgiame į pasaulį ir per mažai į save – pasaulis atrodo pilnas, o mes nepakankami ir taip gimsta nepailstantis nerimastingumas gauti daugiau iš pasaulio. Tokią orientacija mes išmokome nuo pat pradžių, kartu su užmarštimi ties savo beribe
Su begalybės virpesiu širdyje – sveikinu tave. Tu esi begalybės dažnio virpesys, kuris pasireiškia kaip tavo tobula esaties ramybė ir santykinė laisvė tyrinėti savo begalybės potencialo raišką. Tai tarsi nuolat atsinaujinantis atvykimas į esamojo momento pilnatvę. Tai tarsi esamojo momento
