Beribę įvairovę jungia viena savastis ir kiekvienas žmogus su savo savita sąmonės būsena pasitarnauja kaip atitinkamas atspindys kiekvienam kitam, kuris savotiškai rezonuoja su panašia būsena.
Tačiau kai žmogus pabunda į save kaip beformę bei visuotinę savastį ir lieka šioje savivokoje – tuomet jis tampa labai lankstus atspindys, kuris gali labai tikslingai pasitarnauti visai jį supančiai įvairovei.
Tai tarsi laisvas kostiumų keitimas neprisirišat nei prie vieno iš jų, nes už viso to yra tik viena gyva savastis ir viena gyva intencija pasitarnauti sau pačiai, kaip visumai.
Visgi šis atspindėjimas per kiekvieną žmogų turi savito žavesio, nes kiekvienas yra savitas visumos veidrodis; visa esmė tame, jog šis savitas veidrodis tampa atviras beribei momento visumai.
Pastabos tokios tarnystės brendime:
Žmogus, kuris turi natūralų polinkį į tokį funkcionavimą, tačiau dar nėra pakankamai nubudęs ar sutvirtėjęs šioje visuotinės savasties savivokoje – gali lengvai pasimesti bei susimaišyti atspindžių žaisme.
Todėl ši savivoka turi būti uoliai puoselėjama izoliuojantis nuo išoriniu ir vidinių atspindžių tiek meditacijoje, tiek ir kasdieniuose reikaluose.
Taip, net ir sąveikaujant su kitais žmonėmis turi būti puoselėjamas įprotis nepamesti savo tyros ir besąlygiškai mylinčios savasties savivokos, nes tik taip ši savivoka įsitvirtins ir per ją bus galima geriausiai pasitarnauti.
Ir šiame procese reikės peržengti visus ribojančius įsitikinimus bei su jais susijusias emocijas, kaip pvz: atrodyti vienokiu ar kitokiu neįprastu būdu ir tuo pačiu jausti kito žmogaus patiriamą nepatogumą.
Tai nereiškia, jog įsitikinimus reikia peržengti specialiai, tačiau vėlgi – puoselėti aiškios bei laisvos savasties savivoką, iš kurios reikiamu metu peržengti tam tikrus asmeninius blokus ims darytis vis lengviau.
Auuuuuuummm sveikinu užsukus. Šioje temoje apžvelgsime paradokso principą, kuris yra visiškai universalus kūrinijoje ir tuo pačiu – jau nagrinėtas „Esmių Esmė” temoje. Pagal vikipedijos apibrėžimą: „Paradoksas – teiginys ar teiginių grupė, kuriuos neaišku kaip suvesti ar suderinti. Iš pirmo žvilgsnio
Iš esmės mes visi esame tai, kas yra, o tai yra vienuma, be jokių ribų, tačiau savyje talpinanti savęs atspindžius, per kuriuos save ir patiriame. Kiekvienas toks savęs atspindys savyje atspindi savasties begalybę ir šis atsispindėjimas yra begalinis. Taip individualus
Būnant niekuo – leisk viskam praeiti. * Sąmoningai atspindint iškylančius ego jausmus ar kompulsijas ir į tai atsakant su giliu raminančiu kvėpavimu: vietoj kolektyvino nesąmoningumo tendencijų – ego savu akordu ima vis labiau atspindėti aukštesnės sąmonės savybes, kaip ramybė, pilnatvė,
