Na ką, mano individualus atsiskyrimas Juodkrantėje atėjo į pabaigą ir jaučiuosi kupinas gyvybės, tad rašau tai naktį prieš ateinantį beveik trijų parų atsiskyrimą, kurį vesiu grupelei palaimintų sielų. Jaučiuosi panašiai lyg vaikystėje prieš gimtadienį, tik jausmas dar gilesnis. Išmintis ir
Kai per daug žvelgiame į pasaulį ir per mažai į save – pasaulis atrodo pilnas, o mes nepakankami ir taip gimsta nepailstantis nerimastingumas gauti daugiau iš pasaulio. Tokią orientacija mes išmokome nuo pat pradžių, kartu su užmarštimi ties savo beribe
Mūsų esminė esybė yra neapreiškiama ir visada tobula; Toliau seka mūsų laisvos perspektyvos į savo beribio potencialo atskleidimą; Šiame atskleidime mes susikuriame sapnus sapnuose į kuriuos susifokusuojame, Tarytum Rusiškos „Matryoškos” lėlėse, mes pasineriame į vis tankesnio patyrimo kūnus iki šių,
