Jei gali pagalvoti apie begalybę – pirmiausia turi ja ir būti. Tu esi neaprėpiama begalybė, kuri bando aprėpti save ir šis bandymas tai beribių patyrimo ciklų vyksmas. Taip, begalybė savo tikrojoje struktūroje yra pilna savimi ir todėl nėra vietos jos
Sveikinu ir vėl! Įraše apie vaizduotę, minėjau kaip įsivaizduojami ir praktikuojami vaizdiniai tampa vis tikresniu pojūčiu bei pažinimu – taip veikia dėmesys, kuris yra visos gyvybės esmė. Išties juk taip vyksta ir grubioje fizinėje patirtyje, pvz: iš pradžių intuityviai ieškai vandens,
Sveiki, įvairiausiomis meditacijos praktikomis užsiimu jau apie 10 metų ir dabar dalinuosi efektyviausia metodika, kokią tik žinau. Tinkamai ją taikant galima labai paspartint savo sąmonės budimo procesą, o kartu su tuo išnyksta daugybė ribojančių iliuzijų ir tu vis giliau ir nenutrūkstamiau žinai save, kaip tyrą begalybę ir jos palaimą bei darną.
