Neverta, kad Dievas padarytų visa, kas geriausia tam, kuris stokoja drąsos atsiduoti Dieviškos Meilės paprastumui bei tobulumui, nes kaip kitaip paklydusi siela sugrįš prie tyrumo?
*
Kada gyvename užmaršties sapne, kad esame sąlygotos tapatybės – esame nuolatiniame kare tarp ydų ir dorybių bei nuolatinėje sąžinės graužatyje.
Šis karas anksčiau ar vėliau turi būti išsekinamas ir tuomet mūsų siela atranda vidurio kelią, lyg tiltą tarp priešybių, kuris veda į Dievišką Meilę, kuri yra besąlyginė ir kuri yra tokia gausi, kad ji ištuština mūsų ribotą tapatybę ir tuomet užpildo savimi, kaip beribe tapatybe, kuria išties ir esame.
Ir nuo čia dorybės bei priežastys nebėra mūsų šeimininkės, o mes jų tarnai ar tarnaitės, kame ir kentėjome.
Mes peraugame dorybes bei sąžinės graužatį per sąmoningą susilygiavimą su Dievu ir tuomet mes, kaip Dievas tampame dorybių bei priežasčių šeimininkais, o jos būdamos tarnaitės tuomet gali padaryti daug daugiau negu būdamos mūsų šeimininkėmis.
*
Meilė ir Išmintis balanse laiduoja Galią, Galia ir Išmintis balanse laiduoją Meilę, Meilė ir Galia balanse laiduoja Išmintį, Šventa Trejybė Vienybėje laiduoja Vieną Dievą.
Tad tiesiog turėk omeny šį sąryšį ir patirsi gilesnį susilygiavimą su savo Dieviškąja valia.
*
Meilė yra apdovanojama su Meile; Meilė yra tarpininkė tarp aukštumų ir žemumų.
Kai siela iškelia savo meilę šventajai trejybei ir viską atiduoda vienam Dievui – siela tampa Dieviškos Meilės, Išminties ir Galios laidininkė ir šie šventosios trejybės turtai tampa ir jos turtais.
*
Viskas ką žinome bei veikiame šiame įsikūnijime yra tarsi niekas palyginus su visu tuo, kas esame (kaip Dievas).
Tad pripažįstant savo niekumą ir atsiduodant Dievo visumai – jo žinojimas bei veikimas, mums ima vis labiau atsiskleisti ir mūsų perspektyva bei tapatybės pojūtis vis labiau sutampa su visuotinio Dievo.
*
Didingiausia Dievo dalis yra nežinoma, todėl mano siela labiau myli be galo didingesnį slaptą Dievą, nei mažą jo dalį, kurią patyrė per pojūčius bei intelektą.
Kur mano lobis ten ir mano meilė, todėl paslėptas lobis išties yra labiau mano, nei viskas, kas man buvo, yra ar bus suteikta, nes daugiausiai mano meilės yra pačioje Dieviškoje Meilėje be pradžios ir pabaigos.
*
Viena būtis, viena valia, viena meilė ir vienas veikimas dviejuose praduose.
Tokia galia turi vienybės sąjungą Dieviškumo apsigyvenime.
Įgarsinta – Budinantys Virpesiai 46
„To nepakanka” yra idėja su kuria susitapatinus yra griaunama mūsų natūrali gyvenimo harmonija. Bet jei pabundame šios idėjos burte ir tuomet uoliai grįžinėjame prie leidimo sau pilnai mėgautis esamos akimirkos pilnatve bei ramybe – tai šis mėgavimasis galiausiai įtraukia visą
Jei skaitai – skaityk atidžiai ir jausk tarp eilučių: Savo esmėje – mes esame nuolatos pilnai pabudę, aiškūs bei viešpataujantys, tačiau save patiriant dabartinėje žemiškoje patyrimo formoje – dažniausiai turime valingai budintis ties savo absoliučiu budrumu, kad šis tuomet galėtų
Šio nuostabiausio gyvenimo sapne: Atskleidę tobulą mylimąjį/mylimąją savyje – atradome vienas kitą. Ir dabar kartu švenčiame šią tobulą meilę ir ši meilė švenčia mus. Tai mus palaiko ir įkvepia augti susilygiavime su savo tyriausiomis intencijomis. Viens kitam esame kaip lankstūs
