Jei antrines priežastis vertiname, kaip pagrindines ir tuo tarpu ignoruojame patį visko pagrindą, kuris yra Vienas – tuomet mūsų patyrime randasi daug nestabilumo, šališkumo bei priešiškumo jausmo.
Jei vertiname savo biologinius tėvus bei savo fizinį kūną, kaip savo gyvenimo priežastį, ignoruojant tikrąjį visko pradą – tai labai save ribojame, nes esame tikrai daugiau nei biologinės sąlygos ir sumoj visi yra vienos Dieviškos sąmonės atspindžiai.
Jei vertiname įvykius kaip atsitiktinius ir remiamės tik paviršinėmis priežastimis ar net savo įsitikinimais – tai negebame suvokti intymaus dialogo su Viešpačio intelektu bei geranoriška meile.
Jei kaltiname antrines priežastis dėl tam tikros kančios – tai visiškai praleidžiame iš savo aukštesnės sąmonės (pasąmonės) sau siunčiamą žinutę ir taip kančia prasitęsia kaip budinantis signalas, kol pagaliau išmokstame jį tinkamai interpretuoti.
Nesibaigianti priežastinė grandinė ar hierarchija išties yra iliuzija, kuri savotiškai pasitarnauja, bet tuo pačiu riboja, jei nėra permatoma.
Ji tampa permatoma tada, kada atpažįstame privačią Dievo jungtį savyje ir tuomet viskame.
Tai labiau kaip ratas, kurio visi stipinai sueina į tą patį stebulės centrą, kuris yra pirminis pradas, nors ir pats yra nematomas, ir kuris yra pirminis judinimas, kuris pats nejuda.
Nors ir neapreiškiamas – jis tikras, o tai kas apsireiškia – tai tik jo simbolizavimas.
Tikrojo santykis su viskuo yra vienas santykis su savimi, kuriame viskas jį išbaigia ir todėl jis genialiai išbaigia viską, net jei tas viskas yra nesibaigiantis kūrybos procesas.
Iš vienos pusės galime matyti, kad Tai su mumis bendrauja ne tiesiogiai – per eilę veiksnių, bet išties visi veiksniai ir mūsų pačių esamasis patyrimas turi tiesioginį ryšį su Tuo.
Tad tik atpažinus Tikrą – mes galime atpažinti nuoširdų tikrumą ir iliuzinėje raiškoje, bet kol neatpažįstame – tai tik apgaulinga iliuzija ir nuoširdumas joje taip pat yra iliuzinis.
Galiausiai ateiname prie akivaizdumo, kad yra tik Vienas, kuris yra viskas ir kuriuo tuo pat metu esame, nors ir tai patiriame dalinai.
Sąmoningas gyvenimas tokioje nuovokoje yra tikroji ir tvarioji laimė bei darna, kurios dauguma ieško antrinėse priežastyse, kurios pačios iš savęs yra tuščios.
Tad atradus pasireiškimų tuštumą bei savo asmens niekumą, išbūkime tame, kol tai atskleis trykštantį pilnatvės šaltinį ir jis įkvėps asmenį savo maloningai tarnystei.
Vienas iš natūraliausių meditacijos būdų, kurį gali praktikuoti net ir fiziniame veiksme bei kuris tave grąžina ir palaiko natūralioje harmonijos būsenoje yra toks: Kad ir kas vyksta tavo patyrime – tiesiog akcentuok faktą, jog pats patyrimas nenutrūkstamai vyksta ir jokia
Laisvės, gerovės ir aiškumo siekis yra paradoksaliai ironiškas ir sukuriantis visus iššūkius per kuriuos mokomės priimti ir įvertinti tiesą, kuri ir yra gyva laisvė, gerovė ir aiškumas. Ir žinai ką, viskas yra gerai su šiuo paradoksaliu siekiu, tai natūralu, kol
AUM! Štai ir dar vienas psichodelinis gif‘ų rinkinukas. Psichodelinis reiškia atskleidžiantis protą/sielą – atsiskleidžiantis protas. Tad jei esi linkęs transformuoti savo įprastą/išmoktą tikrovės patyrimą ir atrasti daugiau už viso to, slypinčios esmės – šis rinkinukas gali pasitarnaut kaip priedas. Tad atsipalaiduok, pasileisk muzikos ar
