Jei manęs paklaustum kur aš gyvenu, atsakyčiau – Dievo rankose. Jei manęs paklaustum koks mano darbas, atsakyčiau – Dievo valia. Jei manęs paklaustum kas aš esu, atsakyčiau – viskas yra Dievas ir Dievo valia. Tačiau yra begalės laipsnių to Dievo/savęs atpažinimui bei sąmoningam atsidavimui Jo/savo valiai. Savo veiklą galėčiau dar įvardinti kaip nuolankų būvimą budimo kanalu, vartų į dangaus karalystę laikytuoju arba veidrodžiu, kuris atspindi tą dangaus karalystę, kuri išties slypi kiekvienos esybės šerdyje.
Savo gyvenime nuo pat gimimo turėjau iššūkių su sveikata ir kaip tik tuo metu mano mama ėmė tikėti į Dievą, maldą ir kitus tuo metu nepaaiškinamus reiškinius. Ji intuityviai nujautė, jog mano gyvenimo kelias bus paskirtas Dievui, todėl ir pavadino apaštalo Pauliaus vardu (nes tuo metu skaitė bibliją). Šis vardas man išties artimas, nes lotyniškai jis reiškia „mažas“, o vadinamas Jėzus ir mokė apie tai, jog tapdami mažyčiais mes įžengsime į dangaus karalystę – tai reiškia atmesdami visas šešėlines pasaulio priemaišas.
Kiek save pamenu, visada jaučiausi pasaulio nuošalį ir viską stebėdavau per atstumą. Turėjau labai daug baimių, bet tuo pačiu ir smalsumo apie tikrovės natūrą bei įvairius mistinius reiškinius. Taip pat ir mane patį lydėjo įvairios nekūniškos mistinės patirtys, kurios palaikydavo tą smalsumą bei intuityvų pojūtį, jog yra kažkas daugiau ir kažkas labai ypatingo ką privalau pažinti.
Dar pamenu, jog sakydavau, kad niekada nebūsiu kaip „surimtėję suaugę žmonės“ ir man visados bus įdomu žaisti. Tarytum nujaučiau atgyvenusios sistemos svetimumą ir netyrumą. Tad niekad ir nepavyko susilieti su sistema bei įvairioms žmonių ideologijom apie gyvenimą. Visados buvau ir toliau esu tarytum praeivis, kuris per skirtingus atspindžius vis labiau gryninasi savo širdies kelią, kuris veda gilyn į vadinamąjį dvasingumą bei Dieviškąją tarnystę.
Išties į tai pasinėriau stačia galva, net pats kartais stebiuosi kaip radikaliai paaukodavau viską dėl ko galėtų rūpintis žmogus. Tiesiog žinojau, jog tai vienintelis kelias ir kuo toliau – tuo labiau mačiau, jog „įprastas suaugusiųjų gyvenimas“ man tiesiog nebeįmanomas.
Dabar matau, jog išties panašiai keičiasi ir visas pasaulis, viskas susiję, išaušo nauja era ir visas mūsų kolektyvas bunda į tai, ką seniau realizuodavo pavieniai pakylėtieji mokytojai. Tame be abejo kaip ir sakiau yra daug laipsnių ir daug paralelių į kurias persikelinėja skirtingos sielų grupės pagal savo tyrinėjimų temas arba dar labiau apibendrinus – vibracinę būseną.
Jei dabar skaitai šį tekstą – tai didelė tikimybė, jog tai tarsi barometras, kuris parodo, jog tavo troškimas realizuoti dangaus karalystę žemėje yra ganėtinai aukštas, o tai reiškia, jog mes galime susitikti pusiaukelėje ir tuomet aš tau atiduosiu viską, kas teka per mane pagal tai kiek pats(-i) būsi pasiryžęs(-usi) keistis ir realizuoti Dieviškąją valią.
Jei išties tai jauti, kviečiu žengti pro vartus: https://budimokanalas.lt/individuali-12-savaiciu-internetine-kelione-isskirtine-galimybe/
Naudok skirtumus, tačiau laikykis vienybės, Naudok sąlygas, tačiau laikykis besąlygiškumo, Naudok savybes, tačiau laikykis lankstumo, Naudok logiką, tačiau laikykis intuicijos, Naudok praeities patirtį, tačiau laikykis ateities naujumo, Naudok išmoktas pamokas, tačiau laikykis pradinuko proto, Naudok gyvą išmintį, tačiau laikykis gyvos
Visos patiriamos ribos yra pakuriamos, palaikomos, panaudojamos ir panaikinamos tavo beribės sąmonės ir joje pačioje. Tu esi ši visuotinė sąmonė bundanti savo susikurtame sapne. Tad atsigręžk į save, pažink savo vidinį pasaulį, nes tu tampi meistras visko, ką pažįsti. Ir
Laisvės, gerovės ir aiškumo siekis yra paradoksaliai ironiškas ir sukuriantis visus iššūkius per kuriuos mokomės priimti ir įvertinti tiesą, kuri ir yra gyva laisvė, gerovė ir aiškumas. Ir žinai ką, viskas yra gerai su šiuo paradoksaliu siekiu, tai natūralu, kol
