Visų pirma yra viena, tyra, nepadalinta ir neapreiškiama būtis, kuri tuo pačiu metu save reiškia ir patiria savyje per beribį ir amžiną kūrinijos alsavimą.
Šį pirmapradį raiškos ir sąmonės virpesį galime vadinti šviesa, kuri tuo pačiu metu savo priešybėje reiškiasi kaip tamsa, kuri nurodo į vis naujas galimybes tyrinėti bei pažinti save.
Tad šiame pirminiame prasiskyrime vientisa šviesa yra pasidalinusi į begale tos pačios Dieviškos šviesos kibirkštėlių, kurios niekada neužgesta ir visada savyje talpina beribį potencialą unikaliai reikšti save.
Taip visa beribė kūrinija yra tyrinėjama vienu metu, tarp visų šių Dieviškos sąmonės kibirkštėlių, kurios nusako mūsų, kaip individualių esybių esmę.
Dabar, kai išklojome šiuos pagrindus – galime patyrinėti kas yra šie vadinami „šviesos kodai“, apie kuriuos vis labiau tampame nuovokūs savo kasdienybėje.
Vienas jau klasika tapusių šviesos kodų pavyzdžių yra gerai atspindėtas filmuose „Matrica“, kur tai yra parodoma per virtualios realybės simuliacijos prizmę.
Tad iš principo toks palyginimas gan tikslus, tik mūsų suvokiama fizinė tikrovė mano ir daugelio kitų mistikų patirtimi yra būtent mūsų, kaip tų tyros šviesos esybių technologija, sukurta iš tos pačios šaltinio šviesos.
Ir daugybė šaltinių per amžius mini principą „kaip danguje taip ir žemėje“, kad viskas, kas yra sukuriama bei patiriama šioje laikinoje fizinėje tikrovėje – pirmiausia egzistuoja subtilesniame ir tvaresniame tikrovės šabloniniame lygmenyje, kurį Platonas vadino amžinų idėjų pasaulį.
Ir štai matome, jog dabar pasaulyje vis labiau populiarėja vadinamų „šviesos kodų“ paišymas ir taip pat „šviesos kalbos“ transliavimas garsu bei kūnu – tai žymi mūsų budimą į savo Dievišką sąmonę ir šabloninį projektuojamos kūrinijos lygmenį.
Kartu su šiuo budimu taip pat atsiveria didesnės galimybės transformuoti savo tikrovės patyrimą ir patirti save kaip kūrėją savo paties kuriamame sapne.
Tad pasigilinkime kaip tai išties veikia:
Pati tyriausia šviesa, toje pačioje vienoje būtyje – susitinka pati su savimi ir tai pasireiškia kaip šios jau anksčiau minėtos Dieviškos kibirkštėlės, kurios ir būtų lyg pirminiai šviesos kodai, kurie yra vienodi kaip ta pati Dieviška šviesa, tačiau čia išsiskiria tik kiekvienos individualizuotos sąmonės susivokimas kaip savęs – aš esu aš.
Toliau seka kiekvienos iš šių esybių laisva valia tyrinėti savo beribį kūrybinį potencialą ir kadangi šias esybes vis tiek jungia ta pati viena esatis (lyg vientisas šviesos tinklas) – jos visos kuria vienokį ar kitokį bendrą patyrimą.
Kiekviena esybė savyje turi beribį potencialą, kuris lyg tamsa, kuri yra apšviečiama su vis kitokiais šviesos kodais, kurie ir apsprendžia kaip ta begalybė kiekvieną akimirką bus patiriama.
Tad šviesos kodai yra apibendrinta multi-dimesninė sąmonės kalba, kuri nutiesia pagrindus visai likusiai tikrovės patirčiai.
Tai tarsi šviesos ir tamsos šablonai bei tuo pačiu filtrai, kurie reguliuoja tos pačios sąmonės šviesos santykį su savimi, o tas santykis gali būti patiriamas labai abstrakčiai kaip tie patys šokantys šviesos kodai arba kaip daug kartų sutankinta šviesa, kur sąmonė sau susikuria labai konkrečios materijos patyrimą.
Kaip sakoma – kur tavo dėmesys ten ir tu, todėl yra aktualu atlaisvinti savo sąmonę nuo visų apibrėžimų, pajausti jos laisvumą ir tuomet fokusuotis į tai, ko išties trokšta mūsų, kaip Dieviškų esybių širdys.
Ir tiek paišomi „šviesos kodai“ tiek balsu ar/ir kūno judesiais transliuojama „šviesos kalba“ padeda pralaisvinti mūsų sąmonę nuo įvairių tankių įsitikinimų, istorijų, tikrovės apibrėžimų ir racionalizacijų, nes būtent ši tyra sąmonės kalba apeina mūsų įprastą mastantį protą, kuris remiasi tik konkrečiomis, išmoktomis reikšmėmis, o „šviesos kalba/kodai“ mūsų dėmesį nukreipia į daug platesnį ir intuityvų savęs bei tikrovės pajautimą.
Tad kiekvienas šviesos kodų piešinys yra tarytum gilesnių sąmonės dimensijų žemėlapis bei portalas į jas; taip pat tik labiau dinamišku būdu kreipia ir balsu ar kūnu transliuojama šviesos kalba.
Šios intuityvios raiškos bei tuo pačiu intuityvus jų pajautimas gali nešti ir įvairiausių specifinių efektų bei pritaikymų, kaip pvz: gydimas, laiminimas, aktyvinimas, raminimas, sielos atminties sužadinimas ir įvairių vidinių savybių puoselėjimas.
Tačiau vienas iš pagrindinių tikslų slypinčių už paišomų šviesos kodų arba net atsirandančių be galo sudėtingų raižinių pasėlių laukuose – tai kvietimas pasinerti į pačią mistiką, kurioje ir atrandame daugiau to, kas išties esame.
Ir kiekvienas nubudęs į laisvę ir atvėręs savo širdį gali transliuoti šią kalbą savo savitu būdu, tačiau tuo pačiu tai neprivalo būti būtent šie anksčiau nurodyti būdai, nes šie būdai tik užuominos, kurios mums primena mūsų Dievišką kūrybą, kuri ir taip nepertraukiamai vyksta per viską – dabar tik tampame labiau sąmoningi, lankstūs ir kūrybingi joje.