Nerimas buvo įsišaknijęs į mūsų kolektyvinę sąmonę, bet dabar vis daugiau mūsų jį palydime, kaip tolyn išvažiuojantį traukinį, kada patys stovime ant tvirtos ramybės žemės.
Be abejo, kol mūsų sąmonė yra susipynusi su nerimo energija – nerimas visaip kaip bando užkabinti ir įtraukti (jis turi išties gerą marketingo planą), bet vis tiek leidimą įsitraukti duodame tik mes patys.
Tad turime pagauti save, kai nesąmoningai kabinamės už nerimo ir tada sąmoningai atkabinti savo kabliukus.
Kad tai išties efektyviai padaryti – turime įsisąmoninti, kad esame verti jaustis besąlygiškai ramiai bei gerai ir tai yra viskas ko išties norime ir tai yra mūsų laisvame pasirinkime.
Ir kada tai renkamės, kaip savo pagrindinę intenciją už visko ir tuo pačiu metu renkamės negalvoti apie tai, kas jaučiasi blogai – ši valia tampa pagrindiniu įstatymu mūsų tikrovėje ir tuomet visa tikrovė bei visi kosminiai dėsniai tai besąlygiškai palaiko.
Ir visi per kontrastus vedantys mokytojai pasirodo tik tada, kada savo ramybę bei gerovę sąlygojame, kad iš esmės mums parodyti, jog tai nepriklauso nuo sąlygų ir kada įsisaviname šią pamoką ir išties renkamės besąlyginę gerovę – žmonės, kurie nori pakenkti – palieka mūsų tikrovės burbulą, o jei ir kartais priartėja prie susikirtimo krašto, tai tik tam, kad mes galėtume jiems padėti susilygiuoti su mūsų vibracija.
Dar kitais žodžiais ir ypač liečiant mūsų tarpusavio santykius – šia vibraciją galima vadinti besąlygine meile – leidimą sau, pasinerti į bekraštį šios meilės vandenyną, pasitikint, kad jo bangos mus visad neša į krantą, kuriame išties trokštame būti ir kvėpuoti kaip vienas.
Tad tai vėlgi kaip daug kur jau minėtas pasirinkimas tarp baimės ir meilės, tačiau baimė neturėtu būti matoma kaip kažkas priešiško ir blogo, bet verčiau, kaip nuo mūsų originalios vibracijos susvetimėjusi dalis, kurią turime pasitikti bei apkabinti su ta pačia besąlygine meile.
Tad štai, aš su savo mylimąją jau gyvenu aukso amžiuje, mūsų pasaulis yra tobulas, o tai, kaip viskas atrodo fiziniais pojūčiais suvokiamame sapne – tai tik besivejantis aidas ir labai įdomu stebėti, kaip tame viskas magiškai dėliojasi.
Tad sveikinu prisilietus prie šio pasaulio, kuris taip pat priklauso tau.
*
Kai nurodau į Dievą – nurodau į visa tai kas yra, be išimčių ir šis subtiliausias atpažinimas savaime sujungia su visuotine santarve.
Tad ar priimi iššūkį puoselėti šią nuovoką ir kultivuoti besąlygine meilę Dievui, kuri ir vienija su Dievu?
Tai yra anapus to, kas tau asmeniškai patinka ar nepatinka, kada abejingume garbini vienas Dievo formas, bet smerki kitas.
Tai išties yra tyriausio skonio įvertinimas, kuris slypi už visų paviršių ir tik iš čia savaime dėliojasi darnus santykis, kuris tinkamai paskirsto visus Dieviškos būties išskyrimus, kad ši būtų patiriama pačiu palankiausiu keliu.
Tad kviečiu būti šioje sąmoningoje vienybėje su Dieviška tėkme.
*
Tam tikros priemonės (visa įvairovė) – gali pabudinti į Dievišką Tikrove, kada aiškiau įsisąmoniname, kad ji negali būti suvokta ar priimta, kaip kažkas išskirtinio.
Tai tarsi simbolinio liepto galo priėjimas kai „nulinė“ tikrovė stebuklingai tampa akivaizdi, viską nustelbianti, nes viskas išties tik ir būna ja.
Tai įsisąmoninus, aktualiausias sekantis dalykas yra tuo ir gyventi viskame, o tai be abejo yra didus iššūkis šioje žemėje – vis valingai sugrįžti prie šio nuovokumo, kad nieko nėra išskyrus vieną Dievą ir leisti Dievui veikti savyje su didžiausia Meile.
Be šio nuovokumo, šis besąlyginės meilės veikimas yra supainiojamas sąlygoto asmens ir to vaisiai viską išaiškina, bet turime atrasti to šaknį ir rūpintis ja.
Tai pagrindinis darbas šioje žemėje, kol jis subręsta ir virsta natūralia Dieviškos Tikrovės Viešpatija.
O jei kyla klausimas – kodėl visa tai nuo pat pradžių?
Tai atsakau – kad Dievas atgimtų bei savitai išaugtų pats savyje ir taip toliau plėtotų savąją meilę be pradžios ir pabaigos.
*
Jei rezonuoja, praktikuok klausimą – Kaip Dieviška Meilė Dabar Veikia Per Mano Patyrimą?
Nerk gilyn į šį klausimą ir su tuo linkiu nuostabiausių atradimų.
Įgarsinta:
Iš esmės mes visi esame tai, kas yra, o tai yra vienuma, be jokių ribų, tačiau savyje talpinanti savęs atspindžius, per kuriuos save ir patiriame. Kiekvienas toks savęs atspindys savyje atspindi savasties begalybę ir šis atsispindėjimas yra begalinis. Taip individualus
Esu linkęs matyti ir pripažinti savo abejingumą, nes tai leidžia mano įžvalgai plėstis, o su lyg tuo ji tampa vis tikslesnė ties kiekvienu specifiniu dalyku. Esu linkęs sutikti sunkumus, todėl mano kelias lieka lengvas. Esu linkęs praleisti savo ar kitų
Labas tyrume, labas iš visos širdies ???? Esu visiškai čia, amžinai čia dėl besąlygiškos meilės, džiaugsmo, tarnystės ir įvertinimo. Pastebėk savo šventą kvėpavimą, pastebėk, koks jis geras, ir pastebėk, kad kiekvienu įkvėpimu siunti žinią visai kūrinijai, kad VISKAS YRA GERAI.
