Išties nėra žodžių tiesai.
Nėra ir neteisingų žodžių.
Tačiau patys žodžiai bus apgaulė jei nepasigilinsim kas ir kam juos sako.
Galima sakyti, jog tyla yra tyriausias tiesos veidrodis, tačiau jei tai asmens tyla, tai ji atspindės tik tai ribotą asmenį.
Mums dažnai atrodo, kad esame nuoširdūs ir sąžiningi, bet ties kur tai baigiasi? Ties įsitikinimais?
Didus laimėjimas yra pripažinti, jog esame savi-apgaulės meistrai.
Tai yra tas nuolankumas, kuris atveria duris išties nuoširdžiai savityrai.
Kai ilgesys tiesai bei tikrai laisvei išties pabunda, tada ir žodžiai ir tyla pasitarnauja.
Taip susikuria Satsangas – kompanija, kurią vienija ta pati meilė aukščiausiai tiesai.
Nuovokumas yra pastovus vyksmas įtraukiantis viską, kas gali būti suvokiama, bet iš esmės visi santykiniai suvokimai sueina į vientisą nuovokumą apie patį nuovokumą. Viskas randama nuovokume ir viskas liudija nuovokumą, reiškia visos patyrimo formos yra nuovokumo atspindėjimas. Kai nuovokumas yra
Beribę įvairovę jungia viena savastis ir kiekvienas žmogus su savo savita sąmonės būsena pasitarnauja kaip atitinkamas atspindys kiekvienam kitam, kuris savotiškai rezonuoja su panašia būsena. Tačiau kai žmogus pabunda į save kaip beformę bei visuotinę savastį ir lieka šioje savivokoje
Laba, išverčiau vieną labai paprastą ir tuo pačiu labai gilią „bashar’o“ pravestą meditaciją. Tai yra stiprus pabudimo įrankis – stiprus esmės priminimas ir papildomos įžvalgos, kurios padės tai geriau įsisavinti. Įspėju, kad tai gali stipriai išnešti protą, bet nuneš ten,
