Mums pažįstamo pasaulio sąlygotas protas žino tik ribotus sąlyginius dalykus, tačiau kaip iš momento į momentą gyventi laimingiausią gyvenimą žino tik intuicija, kuri yra beribės visumos transliacija, kurią jauti visu kūnu. Laimės vaikymasis per sąlygotą protą yra pragaras, o laimės
Išties nėra žodžių tiesai. Nėra ir neteisingų žodžių. Tačiau patys žodžiai bus apgaulė jei nepasigilinsim kas ir kam juos sako. Galima sakyti, jog tyla yra tyriausias tiesos veidrodis, tačiau jei tai asmens tyla, tai ji atspindės tik tai ribotą asmenį.
Nušvitimo ar laisvės siekis iš susitapatinimo su nenušvitusiu ar nelaisvu asmeniu sumoj veda į suvokimą, kad nėra kam nušvist ar pasiekt laisvę, nes visa tai visada yra gyvenanti nuovokumo šviesa ir laisvė, kad ir kaip ji pasireiškia. Tai tik šio paprasto
