Jei gali pagalvoti apie begalybę – pirmiausia turi ja ir būti. Tu esi neaprėpiama begalybė, kuri bando aprėpti save ir šis bandymas tai beribių patyrimo ciklų vyksmas. Taip, begalybė savo tikrojoje struktūroje yra pilna savimi ir todėl nėra vietos jos
Jeigu pamirštame beformę ir bevardę tikrovę, o priskirtus vardus ir formas priimam kaip vienintelę tikrovę, tuomet visas mūsų siekis bei veikimas bus apribotas pačiu ribotumu ir toks veikimas veda prie išsiderinimų bei išsekimo. Ir tame pagavusiam inerciją žmogui, kuris neįsisąmonina
Visuotinės darnos meistras mato visuotinę darną viskame ir juda išvien su ja, todėl jis neturi priešiškumo ir jo ramybė bei gerumas nesvyruoja dėl kintančių sąlygų ar ribotų asmeninių nuomonių. Tad kaip atpažinti šią visuotinę darną? Pirmiausia atpažįstant tyrą bei natūralų
