Savo pasidalinimuose bei mokymuose visad siekiu harmoningo visų gyvenimo aspektų integralumo ir taip pat atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją. Bet dabar noriu išskirti tokį mano požiūriu klaidinantį ribotumą dvasinių mokymų sferoje, kuris galimai ir kilo kaip propaganda apriboti žmonių potencialo
Šįkart norėčiau pasidalinti vienu patikusiu senovės Indijos mitu iš knygos: „Senovės Indijos mitai” (E. Tiomkinas, V. Ermanas). Šis pasakojimas apie maja – iliuziją. Be abejo, apie iliuziją savo temose jau esu papasakojęs labai plačiai ir atnaujintai, tačiau tokia perspektyva iš senesnių laikų
Mūsų esminė esybė yra neapreiškiama ir visada tobula; Toliau seka mūsų laisvos perspektyvos į savo beribio potencialo atskleidimą; Šiame atskleidime mes susikuriame sapnus sapnuose į kuriuos susifokusuojame, Tarytum Rusiškos „Matryoškos” lėlėse, mes pasineriame į vis tankesnio patyrimo kūnus iki šių,
