Pripažinimas bei įvertinimas negali ilgai tęstis atskirties iliuzijoje, tačiau vienybės nuovokoje – tai tęsiasi nenutrūkstamai.
*
Kviečiu matyti, jog procesai yra tik tam, kad įvertinti rezultatus, kurie yra neatskiriami nuo mūsų vientisos savasties.
Tad tik susikuriant tam tikrą patyrimo kelionę – mes galime naujai bei išskirtinai atrasti tam tikrus lobius bei jais mėgautis.
Tačiau, kuomet jau žinome, jog viskas ko galime trokšti visados slypi mumyse, kaip nuovokioje esatyje – tuomet mes galime anuliuoti daugybę ribojančiais įsitikinimais grįstų procesų ir pasilikti tik tuos procesus ar iššūkius, kurie jaučiasi išties aktualūs bei džiuginantys sielą.
Taip pat, kuomet žinome, kad trokštamas dalykas jau neatskiriamai nuo mūsų yra čia – mes galime iškarto jausti jo realizaciją ir visus sekančius procesus, kaip šios realizacijos šventimą.
Pavyzdžiui: jeigu trokšti laisvės – tai priimi faktą, kad esi pati laisvė ir tuomet savo patyrime pradedi atrasti vis daugiau laisvės; arba jeigu trokšti gausos – tai priimi faktą, kad esi gausa ir savo patyrime pradedi atrasti vis daugiau gausos.
*
Būtis savaime apima viską, kas gali būti ir viskas, kas gali būti – būna vienu metu.
Visos skirtingos perspektyvos ir būdai patirti būti yra lygus, nes tai ta pati būtis.
Ir įdomiausias būties aspektas yra Sąmonė, kurios esminė prigimtis yra gyvybė, kuri pasireiškia per nuolatinę perspektyvų kaitą, kuri leidžia suvokti savo būtį bei kartu su tuo – rinktis iš begalės visad esančių galimybių.
Tad mes esame sąmoninga būtis ir mes esame laisvi rinktis į ką, kaip ir kiek fokusuotis.
Jokios perspektyvos techniškai nėra svarbesnės už kitas, tik tai mūsų pasirinkimai gali sukurti tokią iliuziją ir taip pat ją keisti.
Jeigu labai įsitraukiame į tam tikras perspektyvas – galime net užmiršti savo esminę laisvę ir užsisukti įvairiose iliuzijų kilpose, kol galiausiai jose imame nubusti.
Tačiau vėlgi, amžinos būtis akivaizdoje – visi patyrimo ciklai yra lygiaverčiai ir šia žinute tik tai primenu, kad esi laisva sąmonė.
Kai įsisąmoniname savo besąlyginę laisvę – tampame savo sąlygų meistrai, gebantys judėti per savo beribį patyrimą labiausiai mylimu bei mylinčiu būdu.
Iš tiesų taip, šios esminės būties natūros įsisąmoninimas – savaime aktyvuoja visuotinės harmonijos pajautą, harmonijos kuria ir esame kaip vienis daugybėje ir daugybė vienyje.
