Susiliejimas su gyvenimo virsmu,
Mylinčios sąmonės erdvė viskam,
Šviesa susitinkanti su savimi,
Šokanti pasaulio įvairovėje,
Švenčianti absoliutų vienį,
Ir tai vientisa savasties kontempliacija/meditacija,
Nusėsk širdyje,
Nusėsk tyloje,
Jausk tuštumą,
Pamišk viską,
Pamiršk save,
Ir visuotinė savastis išryškės,
Išryškės ir jos autentiškiausia išraiška,
Nesupančiota teisimo,
Net teisimui pasireiškus,
Viskas padeda įsišaknyti,
Besąlyginės meilės natūroje,
Kuri laiminą laisvąją valią,
Teesie tavoji valia,
Aš būsiu harmonijoje su ja,
Kaip aš tai žinau?
Per lygiavertiškumo širdį,
Kuri visad išvien su gamta,
Ir per pradinuko protą,
Kuris visad išvien su gyva išmintimi.
Šviesos kario šerdis – tai sąmoningas susitikimas su savo abejingumu, baimėmis, nuoskaudomis, neapykanta, silpnybėmis bei apgaulingais įsitikinimais ir tuomet šių dalykų peržengimas, kad išlaisvinti už jų slypinčią energiją bei tikrąją vidinę tiesą, kuri jaučiasi visapusiškai gerai. Kad sėkmingai tai įgyvendinti
Šįkart norėčiau pasidalinti vienu patikusiu senovės Indijos mitu iš knygos: „Senovės Indijos mitai” (E. Tiomkinas, V. Ermanas). Šis pasakojimas apie maja – iliuziją. Be abejo, apie iliuziją savo temose jau esu papasakojęs labai plačiai ir atnaujintai, tačiau tokia perspektyva iš senesnių laikų
Įžanga: Labas, dabar pajaučiau impulsą pasirašinėti ir padaryti naują ir trumpą savo studijų apie sąmonę apžvalgą. Įspėju, jog šio straipsnio kalba kai kam gali pasirodyti labai sunkiai įkandama ir atitolusi nuo kasdienio gyvenimo suvokimo, nes šis straipsnis apie tai, kaip
