Susiliejimas su gyvenimo virsmu,
Mylinčios sąmonės erdvė viskam,
Šviesa susitinkanti su savimi,
Šokanti pasaulio įvairovėje,
Švenčianti absoliutų vienį,
Ir tai vientisa savasties kontempliacija/meditacija,
Nusėsk širdyje,
Nusėsk tyloje,
Jausk tuštumą,
Pamišk viską,
Pamiršk save,
Ir visuotinė savastis išryškės,
Išryškės ir jos autentiškiausia išraiška,
Nesupančiota teisimo,
Net teisimui pasireiškus,
Viskas padeda įsišaknyti,
Besąlyginės meilės natūroje,
Kuri laiminą laisvąją valią,
Teesie tavoji valia,
Aš būsiu harmonijoje su ja,
Kaip aš tai žinau?
Per lygiavertiškumo širdį,
Kuri visad išvien su gamta,
Ir per pradinuko protą,
Kuris visad išvien su gyva išmintimi.
Jei antrines priežastis vertiname, kaip pagrindines ir tuo tarpu ignoruojame patį visko pagrindą, kuris yra Vienas – tuomet mūsų patyrime randasi daug nestabilumo, šališkumo bei priešiškumo jausmo. Jei vertiname savo biologinius tėvus bei savo fizinį kūną, kaip savo gyvenimo priežastį,
Besąlyginė meilė yra tyras esaties būvis, kuris yra lygus visko pripažinimui, leidimui ir atjautimui. Kartais mes tai maišome su sąlygota žmogiška meile, kada manome, jog besąlyginė meilė tai totalus įsipareigojimas tam tikrai sąlygai, kaip tam tikras santykis ar tam tikras
Jei gali pagalvoti apie begalybę – pirmiausia turi ja ir būti. Tu esi neaprėpiama begalybė, kuri bando aprėpti save ir šis bandymas tai beribių patyrimo ciklų vyksmas. Taip, begalybė savo tikrojoje struktūroje yra pilna savimi ir todėl nėra vietos jos
