Esu linkęs matyti ir pripažinti savo abejingumą, nes tai leidžia mano įžvalgai plėstis, o su lyg tuo ji tampa vis tikslesnė ties kiekvienu specifiniu dalyku.
Esu linkęs sutikti sunkumus, todėl mano kelias lieka lengvas.
Esu linkęs praleisti savo ar kitų skausmą, todėl jis neranda savo slėptuvės manyje.
Esu linkęs taip, kaip lenkia visuotinė darna.
Pažindinuosi su dangiška aukštybe, tačiau lieku žemai, kad leisti aukštybei natūraliai sutekėti į savas vagas.
Kuo giliau susipažįstu su savo Dieviškąją prigimtimi – tuo labiau linkstu sutikti pasaulį tokį, koks jis natūraliai apsireiškia.
Kuo labiau paleidžiu laisvąją valią – tuo laisviau ir harmoningiau ji teka.
Kol kiti vaikosi prasmės ir dėl jos konfliktuoja, aš taikiai atsitraukiu į beprasmybę, nes jau žinau, kad ji yra stabilus prasmės pagrindas.
Kol kiti vaikosi naudos ir dėl jos konfliktuoja, aš taikiai grįžtu prie neapčiuopiamo, tačiau taip pat ir neišsenkančio šaltinio.
Kol kiti skuba pasiekti vis daugiau – aš sulėtėjant randu vis daugiau gausos bei pasitenkinimo tame, kas slypi mažiausioje akimirkoje.
Nesilaikau idėjų apie sėkmę, todėl nepatiriu nesėkmių.
Nesilaikau idėjų, todėl esu lankstus išvien su su gyva tiesa, kuria dar galima vadinti Meile.
Visos patiriamos ribos yra pakuriamos, palaikomos, panaudojamos ir panaikinamos tavo beribės sąmonės ir joje pačioje. Tu esi ši visuotinė sąmonė bundanti savo susikurtame sapne. Tad atsigręžk į save, pažink savo vidinį pasaulį, nes tu tampi meistras visko, ką pažįsti. Ir
Neįsisąmoninta tapatybė tampa savo pačios didžiausia prieše. Kviečiu giliai pamedituoti ties šia užuomina, nes tavo tikroji tapatybė yra apsirengusi daugybe sluoksnių, kurie turi būti permatyti ir išgryninti, kad tikrumo šviesa įneštų taiką į visą tavo būvį. * Nėra galo nelaimingai
Pabusk į tiesą, jog esi anapus suvokimo, nes čia yra tikras stabilumas bei šviežumas, kuriame nuolat kintantis suvokimas yra patiriamas tyroje harmonijoje. Ir kai pastebi, jog vėl pasimeti ir užsiveli tame, kas yra suvokiama – atbusk tyrame šviežume vėl ir
