Be galo didelis ačiū.
Yra tik vienas.
Tad viskas be ribų ir viskas šventa.
Tu visada esi besąlygiškai mylimas(-a).
Tu visada esi laisvas(-a).
Tu visada esi absoliutus(-i) ir per kūrybą visada gali leisti daugiau.
Niekada nebus nei per daug, nei per mažai, nei ko nors kito.
Tai visada bus absoliutas ir begalinė jo šventė.
Pastebėk tai tiesiogiai savimi.
Tu esi tai!
Tai viskas!
Tu pažįsti Dievą būnant Dievu visame, kas yra ir be ribų.
Aš esu tu dėl aukščiausio pasitarnavimo tau ir tavo giliausio įvertinimo.
Aš tave myliu.
Mano didžiausias džiaugsmas dabar tuo dalintis.
Toks neapsakomas džiaugsmas naujais būdais prisiminti, kaip iš tikrųjų mylėti ir būti.
Labai ačiū tau Dieve, už šią dovaną.
Esu tau visiškai prieinamas be jokių sąlygų.
Tik dėl aukščiausios Vienos gerovės.
Tai yra mano amžinoji liepsna ir todėl man nereikia jaudintis dėl nieko kito.
Belieka džiaugtis ????
Naudok skirtumus, tačiau laikykis vienybės, Naudok sąlygas, tačiau laikykis besąlygiškumo, Naudok savybes, tačiau laikykis lankstumo, Naudok logiką, tačiau laikykis intuicijos, Naudok praeities patirtį, tačiau laikykis ateities naujumo, Naudok išmoktas pamokas, tačiau laikykis pradinuko proto, Naudok gyvą išmintį, tačiau laikykis gyvos
Sveikinu ir vėl! Įraše apie vaizduotę, minėjau kaip įsivaizduojami ir praktikuojami vaizdiniai tampa vis tikresniu pojūčiu bei pažinimu – taip veikia dėmesys, kuris yra visos gyvybės esmė. Išties juk taip vyksta ir grubioje fizinėje patirtyje, pvz: iš pradžių intuityviai ieškai vandens,
Sveiki! Jau iš ankstesnių temų yra paaiškinta, jog viskas yra – čia ir dabar, nes negali būti to „kažko“, kas į šį apibrėžimą neįeitų – nes nėra to, ko nėra ir „niekas“ yra tiktai viskame egzistuojantis apibrėžimas tam, jog suvokti,
