Besąlyginė meilė yra tyras esaties būvis, kuris yra lygus visko pripažinimui, leidimui ir atjautimui. Kartais mes tai maišome su sąlygota žmogiška meile, kada manome, jog besąlyginė meilė tai totalus įsipareigojimas tam tikrai sąlygai, kaip tam tikras santykis ar tam tikras

Nėra nieko kito, kaip tik Esantysis. Ir niekas kitas Esančiojo nepažįsta, kaip tik jis pats save. Tai besąlygiškai akivaizdu, todėl ši akivaizda priklauso ne kam kitam, kaip tik besąlygiškai Esančiam. Esantysis užpildo viską, todėl nėra kintamojo, per kurį jis save

Vienas iš labai aktualių menų mūsų pasaulyje mano nuožiūra yra menas tinkamu metu sustoti, paleisti ir judėti toliau. Nes dažnai net ir geromis intencijomis grįsti veiksmai ar pasiekimai gali tapti iškreipti ir prieštaringi toms pačioms intencijoms, kada prie jų prisirišame

Šio nuostabiausio gyvenimo sapne: Atskleidę tobulą mylimąjį/mylimąją savyje – atradome vienas kitą. Ir dabar kartu švenčiame šią tobulą meilę ir ši meilė švenčia mus. Tai mus palaiko ir įkvepia augti susilygiavime su savo tyriausiomis intencijomis. Viens kitam esame kaip lankstūs

Visos patiriamos ribos yra pakuriamos, palaikomos, panaudojamos ir panaikinamos tavo beribės sąmonės ir joje pačioje. Tu esi ši visuotinė sąmonė bundanti savo susikurtame sapne. Tad atsigręžk į save, pažink savo vidinį pasaulį, nes tu tampi meistras visko, ką pažįsti. Ir

Jei leidi sau judėti išvien su gyvenimu – tu su pasimėgavimu judi nejudant, nes yra tik viena viską judinanti galia. Ir ši galia yra tokia besąlyginė, jog ji leidžia net patikėti, jog esi atskiras ir yra daug skirtingų galios šaltinių

Taip, yra aktualu kelti savo vibraciją, bet taip pat yra naudinga pasitikslinti kas išties tai yra bei kaip tai techniškai vyksta. Pradėkime nuo to, jog tu dabar ir visada esi aukščiausia begalybės vibracija, kuri pasireiškia kaip tobula ramybė šioje akimirkoje

Meilė tai tarsi jausmas ir galia, kuri įtraukia visus kitus jausmus ir galias, tačiau iš visos jausmų ir galių įvairovės tame – giliausias jausmas/galia man yra atjauta. Nes meilės pilnatvė yra mūsų savaiminė ir amžina būsena, tačiau kuomet joje esybės

Beribę įvairovę jungia viena savastis ir kiekvienas žmogus su savo savita sąmonės būsena pasitarnauja kaip atitinkamas atspindys kiekvienam kitam, kuris savotiškai rezonuoja su panašia būsena. Tačiau kai žmogus pabunda į save kaip beformę bei visuotinę savastį ir lieka šioje savivokoje