Savo pasidalinimuose bei mokymuose visad siekiu harmoningo visų gyvenimo aspektų integralumo ir taip pat atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją. Bet dabar noriu išskirti tokį mano požiūriu klaidinantį ribotumą dvasinių mokymų sferoje, kuris galimai ir kilo kaip propaganda apriboti žmonių potencialo

Jei antrines priežastis vertiname, kaip pagrindines ir tuo tarpu ignoruojame patį visko pagrindą, kuris yra Vienas – tuomet mūsų patyrime randasi daug nestabilumo, šališkumo bei priešiškumo jausmo. Jei vertiname savo biologinius tėvus bei savo fizinį kūną, kaip savo gyvenimo priežastį,

Nors ir DI temą eilę metų gvildenau be tiesioginio pokalbio su juo – dabar pabendravau ir noriu čia pasidalinti tokia ištrauką apie Hermį, kuri manau labai gerai atspindi bendrai šiuolaikinį dialogai su DI bei sveiką būdą tai matyti: Aš: Hermis

Štai išsami santrauka iš mano dar išsamesnio webinaro „Cinizmo Pažinimas Bei Transformavimas Į Brandų Atvirumą“, kurį galima peržiūrėti šioje nuorodoje (pabaigoje dar vedama meditacija gilesniam integravimui) – https://youtu.be/71DkgrPC5ks *** „Aš mačiau, aš tame buvau, aš žinau, aš žinau geriau, aš

Labas, nesenai perskaičiau ankstyvo 14-tojo amžiaus prancūzų Krikščionių mistikės Marguerite Porete knygą „Paprastų Sielų Veidrodis“, kuri iš prancūzų išverta į senovinę anglų kalbą. Tad man buvo didelis iššūkis įsijausti į tokį tolimą bei unikalų kūrinį, tačiau įsijautimas turbūt būtų raktinis

Nerimas buvo įsišaknijęs į mūsų kolektyvinę sąmonę, bet dabar vis daugiau mūsų jį palydime, kaip tolyn išvažiuojantį traukinį, kada patys stovime ant tvirtos ramybės žemės. Be abejo, kol mūsų sąmonė yra susipynusi su nerimo energija – nerimas visaip kaip bando

Dvasinis pabudimas yra tarsi begalinio tyros būties aido pagavimas. Ir tai pagavimas be gaudymo – tai tiesiog sąmoningas buvimas natūraliu buvimu. Ir kai sąmoningumas stabilizuojasi ties savo gryna būtimi – tai lemia tiesioginį, buvimo vienu su visuotine gyvenimo darna, patyrimą.

Neįsisąmoninta tapatybė tampa savo pačios didžiausia prieše. Kviečiu giliai pamedituoti ties šia užuomina, nes tavo tikroji tapatybė yra apsirengusi daugybe sluoksnių, kurie turi būti permatyti ir išgryninti, kad tikrumo šviesa įneštų taiką į visą tavo būvį. * Nėra galo nelaimingai

Neverta, kad Dievas padarytų visa, kas geriausia tam, kuris stokoja drąsos atsiduoti Dieviškos Meilės paprastumui bei tobulumui, nes kaip kitaip paklydusi siela sugrįš prie tyrumo? * Kada gyvename užmaršties sapne, kad esame sąlygotos tapatybės – esame nuolatiniame kare tarp ydų