Gali atrodyti, kad tavo būtis priklauso nuo begalės skirtingų reiškinių, tačiau išties visi reiškiniai priklauso nuo tavo būties. Mūsų būsenos juk ištisai kinta: dieninis būdravimas, naktinis sapnavimas ir visas būsenų spektras tame, tačiau tos visos kintamos būsenas praeina per mūsų

Telkis į Begalybę/Amžinybę, o laikinus/momentinius dalykus matyk kaip tokius ir leisk jiems integruotis laisvoje gyvenimo tėkmėje. * Net ir gyvenimas pozityvume (kada viskas sekasi ir jaudina) – gali tapti kančia jei stokojame neutralumo ašies. Taip dažniausiai įvyksta, kada turime negatyvų

Žalingas pyktis ir su juo susiję padariniai kyla dėl prisirišimo prie savo lūkesčių, reikalavimų ar tam tikrų ribotų dalykų sureikšminimo virš visko. Mes būtent kenčiame nuo tų dalykų, kuriuos iškeliame virš visko. Tai gali būti žmonės ir tai ko iš

Visų pirma yra viena, tyra, nepadalinta ir neapreiškiama būtis, kuri tuo pačiu metu save reiškia ir patiria savyje per beribį ir amžiną kūrinijos alsavimą. Šį pirmapradį raiškos ir sąmonės virpesį galime vadinti šviesa, kuri tuo pačiu metu savo priešybėje reiškiasi kaip tamsa,

Visuotinės darnos meistras mato visuotinę darną viskame ir juda išvien su ja, todėl jis neturi priešiškumo ir jo ramybė bei gerumas nesvyruoja dėl kintančių sąlygų ar ribotų asmeninių nuomonių. Tad kaip atpažinti šią visuotinę darną? Pirmiausia atpažįstant tyrą bei natūralų

Labai rezonuoju su nuo seno puoselėjamu Zen meistrų požiūriu, kad pati praktika, jei atliekama nuoširdžiai ir yra aukščiausias pasiekimas – meditacija = nušvitimas. Nes išties tai absoliuti ir visad esanti tikrovė apie kurią tiesiog tampame nuovokūs. Tad kai atsisėdu ir

Visi be galo komplikuoti įstatymai bei korumpuota sistema didžiąją dalimi yra todėl, kad žmonės stokoja dėmesingumo ties savo širdimi, kuri visų pirma leidžia žinoti, kad esame beribės, amžinos ir besąlygiškai mylinčios esybės, kurias jungia ta pati viena esatis, o visų

Nesąmoningumas yra sapnas iš kurio pabundame, nes už visų atrodančiai nesąmoningų veiksmų bei reakcijų slypi dar neįsisąmoninta intencija. Pavyzdžiui meilėje, mylėjimesi ir mene viskas vyksta spontaniškai ir stichiškai – iš tyro vidinio impulso, kurį interpretuoti bei dalinai suprasti galime tik

Nušvitimo ar laisvės siekis iš susitapatinimo su nenušvitusiu ar nelaisvu asmeniu sumoj veda į suvokimą, kad nėra kam nušvist ar pasiekt laisvę, nes visa tai visada yra gyvenanti nuovokumo šviesa ir laisvė, kad ir kaip ji pasireiškia. Tai tik šio paprasto