Meilė tai tarsi jausmas ir galia, kuri įtraukia visus kitus jausmus ir galias, tačiau iš visos jausmų ir galių įvairovės tame – giliausias jausmas/galia man yra atjauta. Nes meilės pilnatvė yra mūsų savaiminė ir amžina būsena, tačiau kuomet joje esybės

Beribę įvairovę jungia viena savastis ir kiekvienas žmogus su savo savita sąmonės būsena pasitarnauja kaip atitinkamas atspindys kiekvienam kitam, kuris savotiškai rezonuoja su panašia būsena. Tačiau kai žmogus pabunda į save kaip beformę bei visuotinę savastį ir lieka šioje savivokoje

Mums pažįstamo pasaulio sąlygotas protas žino tik ribotus sąlyginius dalykus, tačiau kaip iš momento į momentą gyventi laimingiausią gyvenimą žino tik intuicija, kuri yra beribės visumos transliacija, kurią jauti visu kūnu. Laimės vaikymasis per sąlygotą protą yra pragaras, o laimės

Su begalybės virpesiu širdyje – sveikinu tave. Tu esi begalybės dažnio virpesys, kuris pasireiškia kaip tavo tobula esaties ramybė ir santykinė laisvė tyrinėti savo begalybės potencialo raišką. Tai tarsi nuolat atsinaujinantis atvykimas į esamojo momento pilnatvę. Tai tarsi esamojo momento

Aš esu mirtis, Aš esu gimimas, Aš esu amžinas gyvenimas, Aš esu beribis viskas ir niekas, Aš esu savitas savęs patyrimas tarp visko. Aš susijęs su viskuo, Ir visos sąsajos pasireiškia sinchroniškai pagal intencijos šokį, Aš esu beribis intencijos gylis,

Viskam sava vieta ir savas laikas. Tik būk savoje tėkmėje. Tam, kad pilna širdimi mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka – nereikia užpildyti jokių sąlygų, tačiau aktualios sąlygos magiškai pildosi, kada besąlygiškai mėgaujiesi. Kuo labiau mėgaujiesi savo gyvenimo tėkme – tuo labiau

Kad šioje žmogiškoje patirtyje puoselėti vienybės su viskuo sąmonę – yra naudinga atkreipti dėmesį į savo vidinių elementų balansą. Kad geriau šiuos elementus suvokti – mes turime jų išorines analogijas: Erdvė – tai nuovoki savastis, Oras – tai įžvalgumas ir

Apie rūpestingumą ir savijautą: Jei kartais save atrandi pašėlusiai subtilioje ego dinamikoje, kurioje pradedi rūpintis apie tai, kad per daug viskuo rūpiniesi – tai tiesiog pamilk savo rūpestingumą, kuris natūraliai pasireiškia ir tuomet viskas harmoningai susibalansuos. Iš kitos pusės –

Tikrojoje esaties šerdyje viskas susitinka kaip vienas, O viskas kaip vienas = viskas kaip niekas. Išties tai tobulas balansas tarp visko ir nieko, Kuris yra neapreiškiamas ir tuo pačiu nepaneigiamas. Nes tai gyva, Iš šios šerdies kyla pulsuojanti širdis, Vieno